Uostamiestyje - eksperimentinės muzikos kūrėjų „Mobilizacija“

Pirmąjį birželio šeštadienį Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras Meno kieme trečiąjį kartą rengia eksperimentinės muzikos kūrėjų MOBILIZACIJA. Šiemet koncertas bus įdomus ir patrauklus erdviniais ieškojimais bei giliomis garso estetikos tradicijomis pasižyminčiais projektais: GyS, Wejdas, Girnų Giesmės, DRIEZHAS. Renginys nemokamas.

Klaipėda - ne vienam iš mūsų malonus miestas pajūryje. Didelė dalis vakarų Lietuvos piliečių čia praleido/(-džia) gražiausius savo gyvenimo metus. Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie senus gerus laikus, kai, pasak liudininkų, čia vyko tikrai aktyvus jaunimo gyvenimas: slapta už beprotiškus pinigus iš jūreivių perkamos plokštelės (!), kurių nebuvo įmanoma gauti šiapus geležines užtvaros, teminiai studentų vakarai, džiazinių improvizacijų popietės, vėliau legendinės diskotekos, metaliniai koncertai prieplaukoje, reivai ir t.t., ir t.t. Iš tų laikų liko tik pavadinimai, nostalgiški prisiminimai. Tačiau tikėtina, kad ugnelė čia visai neužgeso, kažkur giliai rusena, tereikia lengvo vėjo dvelksmo.

Gys

Gytis Skudžinskas, meninio veiksmo ir eksperimentinės elektroninės muzikos projekto skalsiu pavadinimu Šalikapalikau narys. Audiovizualiniai projektai, CD leidyba, tarptautiniai festivaliai. Nuo 2002 metų žinomas kaip solo atlikėjas įvairiuose gitarinės elektroakustikos ir aplinkos įrašų projektuose. Šalikapalikau darbai išleisti Austrijoje („05x05“, Hau Ruck), Italijoje („Caligraphy“, Blade Records), Vokietijoje (“Boutique de penseemagique”, Verato Project).

Projekto autorius apie savo kuriamą muziką: “- Man garso praktika yra kaip dar viena kūrybos sritis, t.y. aš joje randu tai, ko nėra vizualioje kultūroje, tai laiko matmuo. Laikas tiesiogiai susijęs su garsu, o fotografijoje, instaliacijoje jis neapčiuopiamas, prie trukmės negali pririšti suvokėjo. Manau, kad jau netrukus pavyks visas šias sritis taip įvaldyti, kad bus galima sujungti į vieną visumą. Taip maksimaliai padidinant informacijos kiekį suvokėjui.

Aš iš esmės remiuosi amerikietišku Feldman, La Monte Young suformuotu minimalizmu, prancūziška elektroakustika ir konkrečiąja muzika, dar šiek tiek postindustrinės tradicijos. Juk jau 50 metų tai yra muzikinės raiškos dalis. Galbūt neaiškumų kyla, kad neturiu akademinio muzikinio išsilavinimo. Bėda, kad pas mus vis dar labai juntama akademinio pasaulio atskirtis, o į festivalius „Jauna muzika”, „Gaida” iš užsienio kviečiami autoriai, neturintys nieko bendro su akademine muzika. Keisti paradoksai. Bet man vėlgi patinka būti toje „niekieno žemėje”. http://www.photography.lt/lt.php/Fotografai?id=107

Wejdas

Darius Gerulaitis ir Donatas Bielkauskas projektą "Wejdas" įkūrė dar 1994 metais, besimokydami Jurbarke. Originaliu ir novatorišku projektu susidomėjo ne tik tamsios muzikos entuziastai iš “Dangaus” Vilniuje, bet ir ne vienas užsienietis. Darius savo muzikai sugalvojo terminą amber ambient, vėliau tapusį etaloniniu apibūdinimu.

Tai buvo bene pirmasis tamsios ambient muzikos projektas Lietuvoje, kuris kėlė sąsajas su etnine baltų muzika, pagoniška pasaulėžiūra, sakraline Prūsijos erdve. 1994-aisiais pasirodė du pirmieji kasetiniai WEJDO albumai - "Į Tamsą" ir "Saulei Tekant", vėliau sekė "Dykra" ir plačiai nuskambėjęs,1998-aisiais įrašytas projekto albumas "Wejdas", kurį išleido žymi JAV firma "Red Stream".

Vėliau duetas kuriam laikui išsiskyrė: Donatas gyveno ir kūrė Klaipėdoje (DONIS), Darius - Šiauliuose (ENSEMBLE SP, ŠALIkaPALIKAU). 2004-aisiais, po šešerių metų tylos WEJDAS atgimė ir leidosi į dar svaigesnes gelmes - leidykloje Dangus pristatė naują albumą "Žemės Alsavimas", surengė gyvus pasirodymus festivaliuose “Mėnuo Juodaragis” bei “Nordic Audio Modern”.

Girnų Giesmės

Lietuviško ambient/darkwawe patriotai turėtų melstis dievams, kad tais gūdžiais 1995-aisiais Laurynas Jukonis, dar kitaip žinomas kaip Liukas, ėmė eksperimentuoti su garsais...

O prieš tai, žinoma, buvo metalas. Nemažai laiko praleidęs brūžindamas fūzuotą gitarą progresyviojo sostinės trash metalo grupėje VOID, Liukas pamažu nusileido į kibernetinio pasaulio pogrindį, neatitrūkdamas ir nuo analoginių instrumentų skambesio, ir įvairių garsų semplų. Jau 1995 metais pasirodę jo demo įrašai žadėjo kažką įdomaus tuo metu dar tik bręstančioje lietuviškoje elektroninėje scenoje. 1996 metais „Dangaus:“ išleista kasetė „Kerai“ maloniai nustebino daugelį - tai buvo naujas ir gaivus vėjas nedideliame Lietuvos kreivosios muzikos pasaulėlyje.

Ypač klausytojus žavėjo kūrinys „Žiemos rūpesčiai“, kuriame panaudotas tekstas iš K. Donelaičio „Metų“. 1997 pasirodė paties autoriaus išleista kasetė „8 Nerimo Veidrodžiai“, kuri stokojo reikiamos garso kokybės, todėl išplatinta tik bičiulių rate (dabar šis darbas platinamas CDr formoje patobulintu skambesiu). Po to sekė MC „Juodi Vasaros Trimitai“ (1998), vėliau - MC „Brėkšta“ (2000). Pirmasis GIRNŲ GIEMSIŲ darbas CD formate klausytojus nudžiugino 2001-aisiais - albumą „S:S:S:S“ išleido „Dangus“.

Per savo gyvavimą GIRNŲ GIESMĖS įgijo nemažai gerbėjų ne tik Lietuvoje, surengė visą eilę gyvų pasirodymų keliolikoje uždarų renginių, taip pat įvairiuose netradicinės muzikos festivaliuose: „Mėnuo Juodaragis“, „Kunigunda Lunaria“, „Sumirimas“, grojo darkwawe/industrial susibūrimuose Rygoje, Vroclave. 2005-aisiais klausytojų teismui kelionių po Lietuvos laukus, Altajaus kalnus bei Indijos plynaukštes mėgėjas pateikė dar vieną savo darbą - „Autarkeia“ leidykloje išleistą plokštelę „Rupūs miltai“. 

DRIEZHAS

Eksperimentiniai, industriniai garsai lydi ambientines kompozicijas arba puikiai šokių aikštelėms tinkančius kūrinius, praturtintus skaitoma lietuviška poezija, “radijo” balsais ir net operiniu dainavimu. Galbūt dėl tautinės tematikos DRIEZHAS dažnai priskiriamas neofolkloro scenai, tačiau jis ne kartą jau įrodė, kad nėra įsispraudęs į konkrečios scenos rėmus ir kuria labai įvairią muziką.

DRIEZHAS naujausias albumas ”Tolumoje” tam puikus pavyzdys - progresyvus ir netgi žaismingas pačio CD apipavidalinimas žada minties kelionę ir požiūrį į viską lyg iš tolo. Tikras, skaidrus ir šviesus poilsis. Čia girdime ir žaidžiančių kieme vaikų balsus (lietuviškus!) ir Jean Michael Jarre primenančius ankstyvosios elektronikos grynuolius, ir labiau industrinę „Tegul meluoja“, kuri gramzdina čia į tylų sapną, čia skraidina į žvaigždėtą skliautą ir dar daug erdvės svajonėms, prisiminimams ir apmastymams.


Šiame straipsnyje: mobilizacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių