- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybėje pritarta Klaipėdos universiteto veiklos planui, jis išlieka savarankišku mokslo ir studijų centru Vakarų Lietuvoje su kryptimi į jūrinius inžinerinius mokslus.
Uosto direkcijos norai
„Uostas ir universitetas privalo glaudžiai bendradarbiauti, jeigu norime, kad Klaipėda būtų perspektyvi“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Uosto direkcija ir Klaipėdos universitetas yra aptarę galimas bendradarbiavimo kryptis.
Uosto direkcija norėtų, kad Klaipėdos universiteto mokslininkai uoste atliktų daugiau įvairių tyrimų, susijusių su uosto vystymu, veiklos modeliavimu, gilinimu, sąnašu šalinimu iš uosto, jų sklaida.
Būtų atliekami povandeniniai archeologiniai tyrimai, analizuojami uosto transporto srautai, vykdomi vandens, grunto, oro monitoringai.
Klaipėdos universitetas galėtų sėkmingai dalyvauti ir dalyje uosto vystymo tyrimų, viešųjų pirkimų konkursų. Jis galėtų rengti daugiau įvairių konferencijų, diskusijų, parodų, kur būtų pristatomos su uostų vystymu susietos inovacijos.
Klaipėdos universiteto studentai kasmet atlieka praktiką Uosto direkcijoje, tačiau ateityje jų galėtų atlikti ir daugiau. Studentai būtų kviečiami į ekskursijas uosto įmonėse, galėtų vykti bendri uosto ir universiteto renginiai, uosto įmonių darbuotojai galėtų skaityti paskaitas Klaipėdos universitete.
Jūrinis universiteto indėlis
Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einančio prof. dr. Artūro Razbadausko teigimu, universitetas siekia užtikrinti mokslo ir studijų kokybę, prisidėti prie miesto ir regiono visuomenės bei darbo rinkos poreikių tenkinimo.
Klaipėdos universitetas turi fakultetų, kurie specializuojasi jūrinėse profesijose. Labiausiai su jūrine sritimi susijęs Jūros technologijų ir gamtos fakultetas. Universitete yra suskystintųjų gamtinių dujų, laivų, jūrų uostų, jūrų transporto inžinerijos specialybės.
Universitetas, rengdamas jūrų specialistus, stengiasi pasinaudoti geriausia užsienio universitetų patirtimi. Birželio 15 d. pasirašoma strateginės partnerystės sutartis su dviem Nyderlandų jūros mokslų ir technologijų bei sveikatos mokslų sričių lyderiais – Groningeno ir Eindhoveno technologijos universitetais.
Klaipėdos universitete bus kuriami kompetencijų centrai, kur ketinama sutelkti mokslines pajėgas Klaipėdos regione.
Šiemet liepą Žemės ūkio ministerija Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutui perduos Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje. Tai praplės universiteto galimybes jūrinės veiklos srityje.
Uostas naudingas studentams
Uostas ir Klaipėdos universitetas galėtų prisidėti prie emigracijos stabdymo, jaunų žmonių sugrąžinimo į Lietuvą procesų.
Uoste yra numatyta didžiulė plėtra. Ji ateityje sukurtų apie 30 tūkst. naujų darbo vietų transporto, logistikos ir kitose su uosto veikla susijusiose įmonėse. Klaipėdos uoste atlyginimai yra 2–2,5 karto didesni už šalies vidurkį.
„Klaipėdos uosto plėtra sukurtų unikalią galimybę Klaipėdoje veikiančioms mokslo institucijoms, pramonės ir ūkio plėtrai“, – svarstė A.Vaitkus.
Jau dabar uoste atsiranda, o ateityje bus dar daugiau naujų jūrinių specialybių. Nemaža dalis jų yra susieta su suskystintųjų gamtinių dujų veiklos plėtra.
Šiuo metu Klaipėdos uoste įgyvendinamas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stoties projektas. Jame jau vykdomas arba planuojamas SGD priėmimas iš dujovežių ir laikinas saugojimas, dujų perkrovimas į autodujovežius, laivų bunkeriavimas dujomis. Iš esmės Klaipėdos uostas tampa antžeminiu SGD paskirstymo centru Baltijos šalims.
Anot A.Vaitkaus, tai didelių perspektyvų turinti nauja, itin specifinė sritis, kurioje mūsų šalis dar turi maža patirties, todėl labai svarbu auginti mokslinį potencialą, ruošti specialistus, kurie galėtų įsilieti į augančią SGD industrijos rinką.
Komentarai
Arvydas Vaitkus:
Uostui ypač svarbu, kad Klaipėdos universiteto mokslinis potencialas keltų savo lygį, nes dabar daug paslaugų turime užsakinėti kituose Lietuvos miestuose, kitose valstybėse. Mus domina fizinių, cheminių, biocheminių laboratorijų išvystymas ir įdirbis šioje srityje. Mums labai svarbūs ir moksliniai tiriamieji darbai. Kuo arčiau uosto yra mokslininkas, tuo jis geriau gali įsigilinti į procesus. Mes norime gamybos procesui gerai parengtų studentų. Jauni žmonės turėtų siekti įsidarbinti uoste, nes darbas čia gerai apmokamas. Turėtume rimtai aptarti su universiteto vadovybe, kokių naujų specialistų reikės uostui. Jau buvau susitikęs su rektoriumi Artūru Razbadausku. Mūsų požiūriai sutampa. Svarbu, kad būtų supratimas, jog mokslas yra ne tik mokslas, bet ir verslas, su praktika nesusietas mokslas ateities neturi.
Artūras Razbadauskas:
Žiūrime palankiai į uosto ir universiteto bendradarbiavimą. Jis turėtų būti žymiai glaudesnis. Pirmiausia moksliniai tyrimai, kurie reikalingi uostui. Universitetas pasirengęs juos daryti. Mūsų prioritetas yra jūriniai mokslai ir logistika. Vyriausybės noras ir tikslas, išreikštas premjero, yra taip pat didesnis universiteto bendradarbiavimas su uostu vykdant jo plėtrą, įsavinant naujas veiklas. Norėčiau akcentuoti strateginės partnerystės sutartis su Nyderlandų Groningeno ir Eindhoveno technologijos universitetais, kurias pasirašysime birželio 15 d. Šie mūsų partneriai turi didžiulę patirtį suskystintųjų gamtinių dujų panaudojimo srityje. Bendradarbiaudami su jais ir mes patys sustiprėsime, duosime naudą Klaipėdos uostui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas14
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...