Uoste – planų rengimo ir statybų metas

Skatins rangovų kūrybiškumą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus užsiminė, kad šiemet, kaip numatyta, patvirtinus Uosto bendrąjį planą, kitais metais Uosto direkcijos investicijos galėtų siekti apie 170 mln. eurų. Tokio dydžio metinių investicijų plano iki šiol Klaipėdos uostas nėra turėjęs.

Uoste prasidėtų abiejų molų pertvarkymo, ilginimo ir įplaukos kanalo gilinimo iki 17 metrų darbai.

„Pietinio molo konfigūracija daugmaž aiški. Perstačius molą perkeliant jį į pietus uosto įplaukos vartų plotis nuo 180 metrų padidėtų iki 250 metrų. Dėl šiaurinio molo galutinai paaiškės tada, kai Švedijoje bus baigtas pertvarkytų Klaipėdos uosto modeliavimo tyrimas“, - teigė A.Vaitkus. Jis patikslino, kad naujos sudėties Vyriausybėje išgirdęs palaikymą dėl uosto vystymo planų. Klaipėdos uostas tampa vienu aukščiausių prioritetų mūsų valstybėje.

Šiuo metu vyksta Povaikio aplinkai vertinimas dėl molų perstatymo ir gilinimo iki 17 metrų. Yra tarpiniai naujos konstrukcijos uosto molų modeliavimo rezultatai. Galutinė ataskaita bus maždaug po dviejų mėnesių. Poveikio aplinkai vertinimo studiją „Sweco Lietuva“ turi pateikti kitais metais. Ją patvirtinus bus skelbiami tarptautiniai molų rekonstrukcijos ir uosto gilinimo konkursai.

„Svarstome galimybę skelbti molų pertvarkymo rangos konkursą kartu perkant ir projektavimo darbus. Taip rangovai galėtų teikti siūlymus atsižvelgdami į savo patirtį uostų molų statybose. Toks konkursas reikalauja aukštesnės mūsų darbuotojų kvalifikacijos, nes reikės suformuoti sudėtingesnes konkurso sąlygas. Bet tikimės, kad taip pavyks gauti patrauklesnes molų perstatymo kainas“, - tikino neseniai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi po konkurso patvirtintas Vidmantas Paukštė. Jis pridūrė, kad ateityje rangos konkursų su pačių rangovų teikiamais projektais, tai yra su idėjų generavimu – turėtų tik daugėti. Taip būtų skatinamas rangovų kūrybiškumas.

Jei viskas vyktų sklandžiai, maždaug 2018 metų pabaigoje tikimasi pradėti vykdyti uosto molų pertvarkymą ir akvatorijos gilinimą iki 17 metrų.

Diskusijos su melnragiškiais

Svarbiausiu šio momento infrastruktūros vystymo darbu Uosto direkcijoje yra laikomas Uosto bendrojo plano parengimas. Jau atliktas pirmasis etapas – Strateginių pasekmių aplinkai vertinimas. Po kelių savaičių bus galutinis planavimo organizatoriaus sprendimas dėl alternatyvų. Šiuo metu Uosto plėtojimo taryba yra pritarusi tam variantui, kuris numato didžiausią uosto vystymą – jo gilinimą iki 17 metrų, vartų pertvarkymą, pietinio uosto plėtrą bei naujų teritorijų įsisavinimą, išorinio uosto statybą jūroje. 

Kitas etapas bus konkrečių sprendimų nagrinėjimas, įmonių ir gyventojų pageidavimo analizė.

„Uosto bendrasis planas yra rengiamas tokiu detalumu, kad po to nebereikėtų rengti detaliųjų planų. Taip sutaupytume laiko, parengtume konkretizuotus sprendimus 15-ai metu, o uosto vystymo strategiją apibrėžtume net 25 metams“, - aiškino V.Paukštė.

Neseniai Uosto direkcija surengė susitikimą su Melnragės bendruomene dėl galimo išorinio uosto statybos jūroje priešais Melnragę.

„Žmones domino, kokiomis kainomis bus išperkamas turtas? Ar jis nenuvertės? Dalis žmonių teigė, kad naujai kurtis Klaipėdoje trūksta patrauklių teritorijų. Uosto direkcija turi patirties, kai kompensavo daliai žmonių plečiant uostą Smeltės zonoje. Netgi yra konkretūs žmonės, kurie dėkojo, kad sumokėjus kompensacijas jie įsigijo geresnį turtą nei turėjo. Plėtojant uostą ir kompensavus gyventojams buvo sutvarkytos užleistos miesto teritorijos prie Centrinio Klaipėdos terminalo. Daugelyje uostamiesčių tinkamai sutvarkius infrastruktūrą gyvenamosios teritorijos netoli uostų įgyja didesnę vertę. Manau, kad taip bus ir Melnragėje, kur numatyta, kad krovos zona nuo Melnragės bus uždengta jūrinių pramogų statiniais“, - dėstė A.Vaitkus.

Jis prisiminė, kad dalis žmonių kėlė klausimą ar bus išlaikytos sanitarinės zonos tarp Melnragės gyvenvietės ir išorinio uosto. A.Vaitkus užtikrino, kad išorinio uosto krovos zonos bus ne arčiau kaip už 1,5 kilometro nuo dabartinės kranto linijos.

„Pasiūliau Melnragės bendruomenei pasirašyti sutartį, kur numatytume kaip bus keičiamasi informacija apie galimą išorinio uosto vystymą ir su tuo susijusius planus. Melnragiškiai supranta, kad dabar jūros pakrantėje ties Melnrage vyksta intensyvi erozija. Pastačius išorinį uostą Melnragės krantas nebebūtų niokojamas bangų“, - svarstė A.Vaitkus.

Darbas – 25 objektuose

Be strateginio tikslo kaip per artimiausius metus vystyti Klaipėdos uostą, vyksta ir kasdieniai uosto rekonstrukcijos darbai.

Neseniai pasirašyta 14,8 mln. eurų vertės sutartis dėl Vakarų laivų gamyklos dukterinės bendrovės „Vakarų krova“ krovai naudojamų 139-140 krantinių rekonstrukcijos Malkų įlankoje. Darbus atliks Lietuvos bendrovė „Hidrostatyba“ ir latvių BMGS.

Tuo pat metu vyks ir dviejų geležinkelio atšakų į „Vakarų krovą“ statyba.

Kitas svarbus Malkų įlankoje vykstantis darbas – povandeninės sienutės įrengimas pagal Smeltės pusiasalį. Jos reikia tam, kad Malkų įlanką galima būtų gilinti iki 14,5 metrų. Įrengti sienutę planuojama dar šiais metais.

Šiuo metu Malkų įlanka yra bene svarbiausia uosto statybų aikštelė. Čia netrukus prasidės 127-128 pirso rekonstrukcija, parengti 135-136 krantinių rekonstrukcijos dokumentai, baigiami rengti 142-143 ir 143A krantinių pertvarkymo techniniai projektai ir bus skelbiamas rangos konkursas. Suskaidžius į mažesnes dalis dar šiemet tikimasi sulaukti tinkamų pasiūlymų dėl 137-138 krantinių rekonstrukcijos.

V.Paukštė pastebėjo, kad dalį projektų Malkų įlankoje stabdo pernelyg griežtas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas „Land 46“. Pagal jį ketvirtosios užterštumo klasės gruntas patenka į tą kategoriją, kurio negalima plukdyti į jūros sąvartyną. Tai stabdo bent kelių uosto krantinių rekonstrukciją. Anot V.Paukštės, iš Aplinkos ministerijos gautas vienas iš projektų, kuris padės suderinti problemas. Jos daugiausiai susijusios su Malkų įlankos krantinių pertvarkymu.

Kitas uosto statybų taškas – „Begos“ naudojamos krantinės. Baigiamas tvirtinti 66A ir 67A pirsas, sėkmingai vykdomi statybos darbai 67-68 krantinėse.

Intensyvios statybos vyksta „Birių krovinių terminalo“ naudojamose krantinėse. Gegužę atplukdomos naujos 101-102 krantinių atmušos, šiais metais planuojama užbaigti tvarkyti 103-104 krantines ir pereiti prie 105-106 krantinių rekonstrukcijos. Taip pat bus tvarkomi „Birių krovinių terminalo“ geležinkeliai. Ši bendrovė laikoma viena perspektyviausių uoste. Planuojama, kad po rekonstrukcijos jos krova gali pasiekti apie 12 mln. tonų per metus.

V.Paukštė akcentavo, kad šiuo metu uoste vykdomi – projektuojami arba jau statomi iš viso 25 objektai. Baigiamas 1-2 krantinių kapitalinis remontas ir rengiamas techninis projektas dėl jų pertvarkymo bei vadinamosios nulinės 260 metrų ilgio krantinės įrengimo. Rengiamasi vykdyti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamų 10-11 bei 16-18 rekonstrukcijos konkursus. Rengiami „Centrinio Klaipėdos terminalo“ pirso 80-81 krantinės prailginimo ir geležinkelio linijų atvedimo dokumentai. Didesniems laivams priimti pritaikomos „Klaipėdos Smeltės“ naudojamos 82-89 krantinės.

Paraleliai uoste buvo vykdomi valymai laivybos kanale ir prie krantinių.