Uosto turtas slysta iš valstybės?

Valstybės turto statusas

Keičiant šios valstybės įmonės statusą į akcinę bendrovę ji susisiekimo ministerijos sistemoje nebus vieniša. Kartu su ja į akcines bendroves bus pertvarkomos dar trys valstybės įmonės „Vidaus vandens kelių direkcija“, „Oro navigacija“ ir „Lietuvos oro uostai“.

Vykstant šių įmonių pertvarkymui į bendroves iškilo nemažai juridinių klausimų, tam tikrų teisnių niuansų.

Lietuvos įstatymai numato, kad viešojo naudojimo geležinkeliai, valstybinės reikšmės keliai, tarptautinių oro uostų infrastruktūra, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, valstybinių jūrų uostų infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė.

Dabar siekiama atsisakyti nuostatų, kad visas tas turtas išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Bus įvedama nuostata, kad viešoji transporto infrastruktūra gali priklausyti ir UAB ar AB. Iš esmės turtas lieka valstybės, bet jis patikėjimo teises galės būti perduotas valdyti ir UAB ar AB.

Šiuo metu taip jau yra su geležinkeliais. Juos valdo juridiškai atsakinga AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Privataus kapitalo kol kas nebus

Ar tai reiškia, kad išimtinai valstybei priklausęs turtas slysta iš valstybės rankų, nes valstybės įmonėms tapus akcinėmis bendrovėmis, dalis akcijų galėtų priklausyti ne vien tik valstybei?

Kol kas priimta nuostata, kad iš valstybės įmonių turtas galės būti perduotas tik tiems UAB ar AB, kur visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei.

Klaipėdos uosto atveju tai reikštų, kad naujai suformuotoje uosto valdymo bendrovėje akcijų dalis galės priklausyti ir valstybei, ir savivaldybei. Bet į akcijas negalės pretenduoti joks privatus kapitalas.

Panašus pavyzdys yra Taline. Ten jungtinį Talino uostą jau seniausiai valdo akcinė bendrovė, kuri iki šiol priklausė valstybei.

Tačiau dabar vien valstybei ji jau nebepriklauso. Estijos valstybė nusprendė apie 30 proc. akcijų parduoti per biržą. Jos jau parduotos ir gana pelningai.

Niekas negali paneigti, kad ateityje panašiai nenutiktų ir su Klaipėdos uosto akcijų dalimi. Jos galės būti teikiamos į biržą.

Taip pat šiandien dar neaišku, kokia dalis Klaipėdos uosto valdymo bendrovės akcijų gali tekti Klaipėdos miesto savivaldybei.

Reguliuos skolinimąsi

Viešosios transporto infrastruktūros perdavimo UAB ar AB klausimas yra labai svarbus. Jei viešoji transporto infrastruktūra joms būtų perduota, tų bendrovių įsiskolinimo ar bankroto atveju, valstybė galėtų netekti visiems šalies gyventojams svarbios infrastruktūros. 

Susisiekimo ministerija argumentuoja, kad Konstitucijoje nėra įtvirtinta nuostatų, kad minėta infrastruktūra turėtų priklausyti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise.

Tačiau atsakingų valstybės institucijų nuostata yra tokia, kad skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūra turėtų išlikti išimtinai valstybės nuosavybe, o viešoji transporto infrastruktūra ir valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių infrastruktūra - valstybės ar savivaldybių nuosavybe.

Europos teisės departamento mano, kad, leidus valstybės valdomoms įmonėms nuosavą kapitalą formuoti iš turto, kuris priskiriamas viešajai transporto infrastruktūrai, iš esmės būtų paneigta bendrovės įstatinio kapitalo paskirtis – užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Taip pat siūloma įvertinti poreikį numatyti papildomus saugiklius dėl valstybės valdomų bendrovių prisiimamų įsipareigojimų dydžio. Tai reikštų, kad valstybės bendrovėms nebus leidžiama pernelyg daug skolintis pinigų, kad viešoji transporto infrastruktūra nebūtų „išpardavinėjama per varžytines“.

Silpnės uosto kapitono galios

Numatoma, kad dėl Uosto direkcijos akcionavimo vyks tam tikrų pokyčių jos veikloje. Susilpnės uosto kapitono galios.  Nors uosto kapitonas ir toliau galės duoti privalomus nurodymus laivų įguloms, tačiau jis nebegalės taikyti jiems sankcijų nesilaikantiems uoste laivybos taisyklių ar trukdantiems dirbti kapitono tarnybai.

Tokių sankcijų taikymas bus perduotas Lietuvos transporto saugos administracijai. Ji vertins ir uosto kapitono priimamų sprendimų teisėtumą. Visais atvejais sprendimai dėl uosto kapitono veiksmų teisėtumo galės būti skundžiami teismams civiline tvarka.

Taip pat uosto kapitono tarnybai uoste nebereikės vykdyti administracinių teisės nusižengimų tyrimų, rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolų, kaip buvo iki šiol.

Įvedama nauja nuostata dėl locmanų. Laivavedžiams turintiems pakankamą patirtį nebereikės 6 mėnesius atlikti stažuotės. Jie iš karto galės laikyti locmanų egzaminus. Ši nuostata priimamam todėl, kad Klaipėdos uoste trūksta locmanų.