Uostuose – privalomas elektros ir dujų tiekimas

Europos Sąjungos valstybės susitarė dėl kelių naujovių, kurios įsigalios jos uostuose.

Uostams – buriuotojų patirtį

Įgyvendinant Švaraus kuro strategiją, nuo 2025 metų gruodžio 31 dienos visuose ES TEN-T tinklo uostuose turės būti įrengtas autonomiškas elektros energijos tiekimas į uostą atplaukusiems laivams. Tokios elektros tiekimo sistemos, tik neprivalomos, yra daugumoje jachtų uostų. Į uostelį atplaukę buriuotojai prisijungia prie vietinio elektros tinklo ir nereikia deginti degalų.

Nuo 2025 metų analogiškos sistemos bus ir į uostus atplaukusiuose didžiuosiuose laivuose. Kaip tai bus įgyvendinama, kol kas neaišku.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos direktorius Gintautas Kutka mano, kad krantinėse bus įrengtos elektros energijos tiekimo spintos, prie kurių ir privalės jungtis prekybinių laivų įgulos. Tai reiškia, kad uostuose privalės būti išjungti pagalbiniai varikliai, kurie dabar veikia, kai atplaukęs laivas stovi prie krantinių.

G.Kutka įžvelgia ir kai kurių problemų. Dauguma laivų savininkų nenori, kad jiems privalomai būtų tiekiama į laivus elektra. Laivai nėra pritaikyti naudoti iš kranto tiekiamą elektros energiją, kur gali būti galios "šokinėjimai".

Dabar laivuose naudojami dyzelinu varomi pagalbiniai varikliai. Jie gamina elektros energiją laivams stovint prie kranto.

G.Kutkos nuomone, lengviausiai privalomą elektros energijos tiekimą būtų galima įdiegti linijiniams laivams. Jie dažnai lankosi uoste, todėl konkrečiam laivui galima pritaikyti elektros padavimą pagal jo poreikius. Sunkiau tai padaryti trampiniams laivams.

Elektros energijos tiekimas į laivus, jų savininkų nuomone, nėra didelė ekologinė problema. Pagalbiniai varikliai nuo 2010 metų naudoja mažiau sieringus degalus. Todėl laivai uostuose minimaliai teršia aplinką išmetalais.

Viliamasi, kad dujos pigs

Kita naujovė – privalomos laivų "bunkeravimo" suskystintomis gamtinėmis dujomis vietų įrengimas TEN-T uostuose. Vykdyti šią nuostatą taip pat planuojama pasirengti iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Uostai privalės užtikrinti pakankamas laivų užpildymo dujomis apimtis. Jei jie to negalės padaryti, turės būti susitarimai su kaimyninėmis šalimis, kad regione atsirastų pakankamas laivų užpildymo dujomis aprėpties tinklas.
Laivų pildymo SGD apims ne tik jūrinius prekinius laivus, bet ir vidaus laivybą.

Dėl šių naujovių yra sutarta Europos Parlamente. Jas dar turės patvirtinti Europos Parlamento transporto komitetas. Direktyva gali būti priimta dar šiemet.

G.Kutkos nuomone, laivų aprūpinimo dujomis reikalavimą bus įgyvendinti lengviau nei laivų aprūpinimą elektros energija nuo kranto. Po 2021 metų, kai visame pasaulyje laivų išmetalų sieringumas bus sumažintas iki 0,5 proc., laivuose vis labiau bus diegiami dujiniai varikliai.

Europos Sąjungos pareigūnai ragina valstybes nelaukti 2025 metų ir alternatyvias laivų degalų sistemas uostuose diegti jau anksčiau, netgi iki 2020 metų. Tam rekomenduojama pasinaudoti 2014–2020 metų ES parama.

Klaipėdos uoste neturėtų kilti problemų, kaip įdiegti laivų aprūpinimo dujomis sistemas. Pastačius Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kitas logiškas žingsnis būtų kurti laivų "bunkeravimo" dujomis sistemą.

"Žvelgiant iš laivų savininkų pozicijų, laivų "bunkeravimas" dujomis uostuose yra perspektyvus. Daugiau naudojant dujų laivų degalams ir padidėjus jų paklausai, realu, kad dujos pigs. Laivų savininkai supranta, kad į laivus dedami, vadinamieji skraberiai, kurie kainuoja nuo 2 iki 6 mln. eurų, yra atgyvenęs dalykas ir reikės ieškoti laivų aprūpinimo degalais šaltinių", – teigė G.Kutka.