Už ir prieš: ar asocialams reikėtų taikyti sterilizaciją?

Asocialių asmenų dauginimosi problemai spręsti virtualioje erdvėje siūloma pasirašyti peticiją. Teigiama, jog situaciją pagerintų privaloma kontracepcija, o kraštutiniu atveju – ir sterilizacija.

Projekto iniciatorių nuomone, jau turintiems po daugiau kaip du vaikus ir gyvenimo būdo per tam tikrą laikotarpį nepakeitusiems asocialiems asmenims turi būti neleidžiama susilaukti daugiau atžalų. Ar reikėtų asocialiems žmonėms taikyti priverstinę sterilizaciją?

Už
Julius Panka, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas:

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

– Manau, kad realybe paversti šį sumanymą būtų nebloga išeitis. Apie priverstinę sterilizaciją būtų galima galvoti kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės jau būna išbandytos ir neatneša realios naudos. Suprantama, prieš atliekant procedūrą, reikėtų nuodugniai išsiaiškinti, ar ji tikrai būtina. Procese turėtų dalyvauti medikų, teisininkų, socialinių darbuotojų ir kitų asmenų konsiliumas. Skubotų sprendimų tokiu atveju daryti nebūtų galima. Tikiu, jog tokia iš pirmo žvilgsnio drastiška idėja gali atnešti gerų rezultatų – galbūt kitiems asmenims tai taptų prevencine priemone. Didelė tikimybė, jog žmonės, pamatę galimas pasekmes, susimąstys ir taps atsakingesni. Gyvenimas eina į priekį ir tai, kas dabar atrodo radikali priemonė, ateityje gali būti laikoma geru ir tinkamu sprendimu. Prieš 100 metų niekas negalėjo pagalvoti, kad iš bakterijos bus išauginamas penicilinas. Problema, kalbant apie asocialius asmenis ir jų gimdomus vaikus, opi, todėl tokios iniciatyvos įgyvendinimas tam tikrais atvejais galėtų pažaboti situaciją.

Prieš
Natalja Istomina, Klaipėdos miesto savivaldybės Asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė:

Vytauto Liaudanskio nuotr. 

– Šiuo klausimu griežtai pasisakau neigiamai. Keista, jog kažkam kilo idėja problemą spręsti tokiu būdu. Net kalbos negali būti apie tokias kraštutines priemones. Apskritai tai – šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Tik pats žmogus gali nuspręsti, kiek vaikų jis nori susilaukti. Pavyzdžiui, Norvegijoje naudota priverstinės sterilizacijos praktika parodė, kad tokio metodo taikymas nebuvo tinkamas. Susilaukti vaikų ilgus metus ten buvo neleidžiama neveiksniems ar asocialiems asmenims. Tačiau dėl padarytų klaidų įstatymas buvo panaikintas. Manau, kad problemą spręsti pradedame ne iš tos pusės. Demografinė situacija Lietuvoje ir taip labai prasta, todėl reikėtų galvoti, ne kaip drausti susilaukti vaikų, o skatinti gimstamumą. Vaikas, užaugęs bėdų turinčioje šeimoje, nėra prastesnis už kitus. Be to, vaikų globos namuose mažėja. Tikiu, kad po 10 metų tokių įstaigų prireiks kraštutiniais atvejais. Šeimą, kuri jaučia nepriteklių, kurią kamuoja problemos dėl alkoholio, reikia ne skandinti dar labiau, o padėti, leisti atsitiesti ir kabintis į gyvenimą. Valstybė turėtų remti žmogų, kuriam gyvenime nepasisekė.