Užkirstas kelias be motyvų skverbtis į uostą

Apsunkino uosto veiklą

Norą žaboja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis priėmė Klaipėdos uostui palankų sprendimą.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2017 m. spalio 3 d. aktu tikslindama paveldo objektus karaliaus Vilhelmo kanale įtraukė ir dalį uosto teritorijos. 

Iki Kairių gatvės buvusios Karaliaus Vilhelmo kanalo ribos perlipo Perkėlos gatvę ir įsiliejo į uosto teritoriją. Nei apie kanalo praplėtimo procesą, nei apie aktą valstybės turto valdytoja uoste - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nebuvo informuota. Ji apie tai sužinojo atsitiktinai, kai gavo Klaipėdos konteinerių terminalo užsakymu rengiamų geležinkelio kelių projektuotojo raštą. Jame ir buvo nurodyta, kad yra pasikeitusios Karaliaus Vilhelmo kanalo apsaugos sąlygos ir reikalavimai. 

Kultūros paveldo teritorijos įsiskverbimas į uostą iš karto sukėlė problemų. Jis pradėjo trukdyti tiesti naują uosto geležinkelį. Pagal Perkėlos gatvę yra numatyta įrengti naujus geležinkelio kelius. Šios statybos orientacinė vertė apie 6,6 mln. eurų. Jos projektavimas buvo pradėtas ir baigtas, kai šiai teritorijai dar nebuvo uždėtas paveldo statusas. Šio statuso atsiradimas viską iš esmės keičia.

Nauja teritorija su pridėtu paveldo statusu naudojasi „Klaipėdos konteinerių terminalas“.

„Išplėtus paveldo objekto ribas pažeidžiami mūsų kaip žemės naudotojų interesai - apsunkinama bet kokia veikla įrengti naujus statinius ir laikyti krovinius. Paveldo objektų ribų išplėtimas prieštarauja ir valstybės nacionaliniam saugumui, nes sudaro galimybę patekti į uosto teritoriją neribotam skaičiui asmenų bet kuriuo paros metu“, - aiškino „Klaipėdos konteinerių terminalas“ atstovai.

Sovietmetį viskas pasikeitė

Keistai atrodė, kad paveldosaugininkai į saugomos Karaliaus Vilhelmo kanalo teritorijos ribą įtraukė sovietmečiu statytą gelžbetoninį tiltą, siaurą kanaliuką. Toks veiksmas iškreipia supratimo apie saugomus objektus ribas - ar būtina saugoti sovietinį palikimą?

Juo labiau, kad ta teritorija 2000 m. buvo pripažinta nesaugotina, nes joje nėra išlikę vertingų elementų.

Teisme paveldosaugininkai aiškino, kad visas Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas yra vertybė. Neva tai buvusio kanalo trasos tęsinys, kuri esanti istoriškas atributas, atspindintis vidaus vandens kelio vystymą tarp Nemuno ir Klaipėdos uosto.

Kultūros paveldo centro atstovai aiškino, kad tikslinant karaliaus Vilhelmo kanalo ribas buvo remtasi už kanalo statybą atsakingo Mohr‘o techniniu straipsniu apie kanalo parametrus, peržiūrėta „Memeler Dampfboot“ publikuota informacija, ikonografija. Buvusi tikrinta kanalo trasa, pokyčiai, pylimai, šalia kanalo ėję aptarnavimo keliai, želdiniai, melioracinių griovių, upelių pralaidos, atraminės sienutės, ieškota atstumą žymėjusių stulpelių, identifikuotos 9 iškilusių kanalo tiltų vietos.

Pažeidė uosto veiklos teises

Iš tiesų kažkada kažkas buvo. Bet jei to neliko, įskaitant kanalo ribas, ar tikslinga saugoti sovietmečiu iš esmės pakeistą vietą?

Vilniaus apygardos administracinis teismas mano, kad bet koks administracinis aktas, sprendimas turi būti aiškiai pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktais. Iš paveldosaugininkų akto neaišku, kokias konkrečias Karaliaus Vilhelmo kultūros vertybes rengiamasi saugoti uoste.

Aiškumo ir konkretumo nerasta ir teisme išklausius Kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio įrašą. Nėra nurodomi motyvai kuo remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas 2000 m. nepatekusi teritorija šiaurinėje dalyje šiai teritorijai priskirta 2017 m. spalio 3 d. aktu.

Keista ir tai, kad šalia praplėstų ribų dar papildomai buvo nustatyta 2620 kv. m apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ties 143A krantine.

Tai, kad nėra nurodyti motyvai dėl ko vienas ar kitas objektas yra saugotinas ir tapo pagrindiniu akto trūkumu, kurio priėmimas, kaip konstatavo teismas, pažeidė Uosto direkcijos veiklos teises. Negalima vienai ar kitai teritorijai suteikti saugotinos teritorijos statusą šiaip sau arba tik norint praplėsti kažkokio objekto ribas. 

Teismas panaikino paveldosaugininkų sprendimą dėl nustatytos 2620 kv. m apsaugos zonos, įpareigojo patikslinti motyvus, kodėl buvo praplėsta saugomo objekto riba, konstatavo, kad vykdydami kultūros vertybės ribų plėtimą paveldosaugininkai privalėjo apie tai pranešti Uosto direkcijai.

Teismo sprendimas priimtas spalio 1 dieną ir per mėnesį jis dar gali būti apskųstas.