V. Titovas taikosi į Klaipėdos mero postą

Kol Klaipėdos politikai laukia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadų, ar miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką, kontroversiškai vertinamas politikas toliau nerimsta – jis nusitaikė į uostamiesčio mero postą ir yra įsitikinęs, kad bus išrinktas.

"Tikrai turiu laimėti"

28-aisiais nepriklausomybės metais į trečio didžiausio šalies miesto mero postą nusitaikė Lietuvos rusų sąjungos lyderis V.Titovas – proputiniškų pažiūrų veikėjas, Lietuvą išvadinęs fašistine valstybe.

Po pastarojo skandalo, kai jis viešai rėžė, jog partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas žudė nekaltus civilius, kilęs ažiotažas Lietuvai priešiškose visuomenės grupėse V.Titovą išgarsino beveik kaip politinį kankinį ir jam pačiam suteikė papildomo pasitikėjimo.

Pats V.Titovas po šių įvykių dienraščiui atvirai pripažino, jog ketina kandidatuoti mero rinkimuose ir net nusiteikęs laimėti.

Niekur taip greitai vėjai nesikeičia kaip politikoje.

"Jei mane palaikys partija ir klaipėdiečiai, tikrai kandidatuosiu ir dabar, manau, tikrai turiu laimėti mero rinkimus. Tokia mano prognozė", – optimizmo nestokojo politikas.

Verta rimtai suklusti

Į Klaipėdos mero postą V.Titovas kandidatuos jau antrą kartą. Pirmasis jo bandymas 2015 m. nebuvo itin sėkmingas.

Iš vienuolikos kandidatų V.Titovas užėmė aštuntą vietą, surinkęs 3,34 proc. balsų. Už jį tąkart balsavo 1 620 klaipėdiečių.

Neatmetama tikimybė, kad šįkart mero rinkimuose abiejų rusų politinių jėgų – tiek Lietuvos rusų sąjungos, tiek ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, politinės partijos Rusų aljanso rinkėjai susivienys ir parems būtent V.Titovą.

Jiems tam tikras ženklas taip elgtis buvo ir tas faktas, kad Klaipėdos taryboje, balsuojant dėl kreipimosi į teismą dėl V.Titovo kalbų apie A.Ramanauską-Vanagą, Rusų aljansui priklausantys tarybos nariai nuo balsavimo nusišalino, nepaisant, jog jie yra valdančiosios daugumos partneriai.

Per pastaruosius rinkimus Rusų aljanso kandidatė į merus buvo parlamentarė Irina Rozova. Ji tąkart liko trečia ir nedaug atsiliko nuo antrąją vietą užėmusios konservatorės Agnės Bilotaitės.

Už I.Rozovą balsavo 10,41 proc. arba 5 055 rinkėjai. Jeigu šie balsai atitektų V.Titovui, jis neabejotinai pretenduotų patekti į antrą rinkimų turą.

Tad politiko pasitikėjimo šiuo atveju nuvertinti nereikėtų.

Telkia bendraminčius

Stebėdamas besirutuliojančią situaciją, diplomatas ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus vis dėlto tiki sveiku protu.

"Nemanau, kad rinkėjai yra akli. O kad V.Titovas turės šalininkų, neabejoju. Jis gali skelbti dabar ką tik nori, tai yra jo gynybinė pozicija, bendraminčių telkimas. Bet nereikia pamiršti, kad jo laukia teismas. Ir jo išvados turės įtakos rinkėjų sprendimui, rusų tautybės atstovams taip pat. Žinoma, V.Titovas turės ir tokių, kurie stovės už jo. Tačiau labai džiaugiuosi, kad dabartinis Klaipėdos meras pasielgė principingai ir nedelsdamas kreipėsi į teismą", – teigė M.Laurinkus.

Politinė stovykla skilo?

Manoma, jog V.Titovo naudai šįkart sužaidė ir liberalų sprendimas kandidatu į būsimus merus deleguoti parlamentarą Simoną Gentvilą, o ne dabartinį Klaipėdos vadovą Vytautą Grubliauską.

Politikos ekspertai tai tiesiai šviesiai įvardija partijos skilimu, o tai reiškia ir rinkėjų stovyklos suskaidymą.

Nors V.Grubliauskas tikina nuoskaudos nejaučiantis, tačiau jau dabar aišku, kad iš politikos jis nesitrauks.

"Nekvestionuoju partijos skyriaus sprendimo. Taip nuspręsta demokratiniu būdu. Tačiau yra svarbi aplinkybė, bent jau man, kad mane išrinko klaipėdiečiai ir būsimą merą taip pat rinks klaipėdiečiai. Būčiau nieko vertas politikas, jei bet kurioje situacijoje atsisakyčiau išbandyti visų įmanomų variantų – nuo ėjimo į rinkimus nepriklausomu kandidatu iki jungimosi prie kokios nors politinės platformos. Aš kaip politikas nė vieno jų kol kas nesvarstau, bet nė vieno ir neatmetu", – dėstė V.Grubliauskas.

Per 2015 m. mero rinkimus V.Grubliauskas buvo neabejotinas favoritas. Jau pirmajame ture jis sulaukė 43,14 proc. rinkėjų, tai yra už V.Grubliauską tada balsavo net 20 943 klaipėdiečiai.

O antrajame ture jis surinko tris kartus daugiau balsų (76,28 proc.) nei jo konkurentė A.Bilotaitė ir tapo neabejotinu favoritu.

Per pastaruosius ketverius metus rinkėjų nuomonė galbūt keitėsi, tačiau didžiausią įtaką balsavimo rezultatams šįkart neabejotinai turės liberalų elektorato skilimas.

Vardai ryškėja nedrąsiai

Be liberalų ir V.Titovo, kandidatuoti į Klaipėdos merus ketina tarybos narė, visuomeninio rinkimų komiteto "Puteikis plius" lyderė Nina Puteikienė.

Politikė, 2015-ųjų rinkimuose surinkusi 8,69 proc. balsų, liko penkta. Už ją balsavo 4 219 klaipėdiečių.

Konservatoriai savo kandidatą patvirtins lapkričio pradžioje po vidinių partijos rinkimų.

Siūlomi pretendentai – parlamentarė A.Bilotaitė ir Klaipėdos tarybos narys Arūnas Barbšys.

"Aš kandidatuoti sutikau, sutiko ir Agnė. Kuris mūsų tapsime vieninteliu kandidatu, paaiškės po partijos vidinių rinkimų. Reikia palaukti ir sužinosime, kuris mūsų dalyvaus mero rinkimuose", – nedaugžodžiavo A.Barbšys.

Klaipėdos socialdemokratai taip pat ieško tinkamiausio kandidato.

Partijos skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė jau anksčiau pareiškė, kad nekandidatuos, per pastaruosius rinkimus ji liko šešta, surinkusi 5,28 proc. balsų, socialdemokratų atstovę palaikė 2 563 klaipėdiečiai.

Tačiau akivaizdu, kad socialdemokratai savo kandidatą turės.

Dienraščio duomenimis, vienas jų – buvęs Klaipėdos meras Benediktas Petrauskas.

"Gali būti, kad pretenduosiu. Sprendimų partija dar nepriėmė. Esu tik vienas pretendentų į kandidatus. Vyksta mūsų partijoje rinkimai, bus naujų vardų, naujų žvaigždžių, o apie mane kalbėti dar anksti", – kalbėjo B.Petrauskas.

Turi atsarginį planą

Prieš kurį laiką įsisteigęs visuomeninis rinkimų komitetas "Permainų Klaipėda", kuriam laikinai vadovauja tarybos narys Vytautas Čepas, dar ne taip seniai patvirtino, jog į Klaipėdos merus ketina siūlyti žinomą klaipėdietę Olgą Žalienę, tačiau paaiškėjo, jog moteris veltis į politiką neketina.

"Nesutikau kandidatuoti. Yra labai svarių asmeninių priežasčių, o kitas dalykas – aš turiu mėgstamą darbą, turiu planų ir norėčiau dar ką nors nuveikti miesto ir Lietuvos naudai. Niekada nebuvau politikoje ir nenoriu", – paaiškino Lietuvos jūrų muziejaus vadovė O.Žalienė.

V.Čepas neslėpė, kad šis apsisprendimas nėra netikėtas, o komitetas turi ir kitų variantų.

"Turime planą B, C ir D, jei reikės. Dar kalbiname kandidatus. Žinau tik viena, kad niekur taip greitai vėjai nesikeičia kaip politikoje. Bet kur kas svarbiau ne kas bus meras, o ką išrinks į tarybą. Meras gali būti puikiausias, inicijuoti didžiausias iniciatyvas, jei taryba jo siūlymus vetuos, rezultato nebus", – įsitikinęs V.Čepas.

Ką liudija skaičiai?

Galimas dalykas, kad 2019 m. kovą vyksiančiuose merų rinkimuose dalyvaus kur kas daugiau pretendentų nei per pastaruosius rinkimus, kai šio posto Klaipėdoje siekė 11 kandidatų.

Tačiau jau po pirmojo turo buvo aiškūs favoritai – V.Grubliauskas (43,14 proc.) ir A.Bilotaitė (12,08 proc.).

Trečioje vietoje liko I.Rozova (10,41 proc. balsų). Po jos – "Klaipėdos" visuomeninio rinkimų komiteto kandidatas Rimantas Cibauskas, kuriam klaipėdiečiai atidavė 4 376 (9,02 proc.) balsus.

Paskui – 157 balsais mažiau surinkusi N.Puteikienė, po jos liko L.Petraitienė su 5,28 proc. balsų.

Tuomet partijai "Tvarka ir teisingumas" priklausęs, o dabar nepartinis Artūras Razbadauskas surinko 4 proc. balsų ir liko septintas.

V.Titovas, kuris tikisi sėkmės artėjančiuose rinkimuose, buvo aštuntas.

Už Darbo partijos atstovą Ivaną Romanovą ˜balsavo 1 022 klaipėdiečiai (2,11 proc.). Už Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) kandidatą Beną Renatą Baltusį balsavo 384 (0,79 proc.) rinkėjai, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Stasį Paulauską – 353 (0,73 proc.), o už Tautininkų sąjungos atstovą Marių Šileiką – 203 (0,42 proc.) klaipėdiečiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

LR pilietė

LR pilietė portretas
Gal V. Titovas, kandidatas Į Klaipėdos merus, pateiks ir duomenų, koks skaičius nekaltų Lietuvos piliečių buvo sušaudyta sovietų NKVD? Už ką, už kokios tėvynės išdavystę buvo pasmerkti mirčiai Lietuvos įžymūs žmonės. Už ką 1946 m. rugpjūčio 28 d. sovietinio karo tribūnolo Voisk NKVD Lietuvoje sprendimu buvo pasmerkti mirčiai ir sušaudyti šie visiškai nekalti piliečiai; žemaitijos vyskupas Vincentas Borusevičius, kunigas Pranas Gustaitis,Plungės miesto burmistras Eduardas Misevičius??? Man ir tikriausiai daugumai Lietuvos žmonių visiškai neaišku. Tai paaiškink ir atsakyk konkrečiai spaudos puslapiuose.

Artūras

Artūras portretas
Kad Titovas teisybe pasake. O kas nesupranta, bijokit drebekit, tik labai prašau ne šmeižkite,kaip šitas laikraštis.

.

. portretas
Uz
VISI KOMENTARAI 84

Galerijos

Daugiau straipsnių