- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos trisdešimties sulaukęs Mantas Bartuška – pats jauniausias generalinis direktorius, kada nors vadovavęs valstybės kontroliuojamai bendrovei "Klaipėdos nafta". Be to, jis – vienas vadovų, įgyvendinančių bene svarbiausią visų laikų valstybinį projektą – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą. M.Bartuška, kaip ir jo kolegos, su džiugiu nerimu laukia pirmadienio, kai Klaipėdos uoste švartuosis laivas-saugykla "Independence".
Prie terminalo ištakų
– Prie šito valstybei ypač svarbaus projekto – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybų esate nuo pat pradžių. Kaip jaučiatės šiandien, kai darbai pasiekė finišo tiesę?
– Šiandien jau yra nuveiktas labai didelis darbas, esame susijaudinę ir labai laimingi. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo pagrindiniai infrastruktūriniai darbai yra atlikti ir laukiame spalio 27-osios, kai į Klaipėdos uostą atvyks mūsų laivas-saugykla. Laivas neseniai buvo prie Danijos krantų, dabar jis jau juda Klaipėdos link.
– Kada laivas išplaukė į Lietuvą?
– Laivas buvo pagamintas pavasarį ir iškart po to išplaukė iš "Hyundai" gamyklos Pietų Korėjoje. Ten atlikti visi testavimo darbai, išbandyta įranga. Tas laivas kartą buvo panaudotas komerciniam kroviniui iš Pietų Amerikos į Europą. Tai mums dar kartą užtikrino, kad įranga veikia, ir jis gali gabenti suskystintųjų gamtinių dujų krovinius.
– Bet šis laivas neplaukios?
– Ne, jis bus prišvartuotas Klaipėdos uoste ir naudojamas kaip saugykla. O šiuo metu laivo niekas nebuksyruoja, jis plaukia savo eiga, savo turimais varikliais, jo greitis siekia 18 mazgų per valandą. Šioje laivų klasėje tai – gana didelis greitis.
– Kaip užtikrinamas laivo saugumas, kol jis juda Klaipėdos link?
– Labai nenorėčiau išsiplėsti šiuo klausimu. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu laivo saugumu rūpinasi Norvegijos specialiosios tarnybos, jos lydės laivą ir neutraliuose Baltijos jūros vandenyse, o kai jis pasieks Lietuvos teritorinius vandenis, apsaugą perims lietuviai.
– Neseną incidentą prie Švedijos krantų su mįslingu povandeniniu laivu kai kurie žinovai sieja būtent su "Independence" pasirodymu Baltijos jūroje. Ar per visą ilgą šio laivo kelionę dar pasitaikė kokių nesusipratimų?
– Bendrovėje pradėjau dirbti 2010 metais. Prie šio svarbaus valstybei projekto esu nuo pat pradžių. Tad galiu teigti, jog jokių kitų specifinių situacijų nepasitaikė, trikdžių nebuvo, būtent todėl projektą ir įgyvendinome laiku. Numatoma, kad prišvartavus laivą, vėliau bus atgabentas bandomasis testinis krovinys ir visa įranga, terminalas bus testuojamas, o eksploataciją pradėsime, kaip numatyta – gruodžio mėnesį. Šiandien su Norvegijos kompanija pasirašyta sutartis dėl pusės milijardo kub. metrų dujų per metus, tai yra ketvirtadalis viso Lietuvos suvartojamų dujų poreikio. Tačiau terminalo pajėgumai – kur kas didesni ir kada nors jis galėtų pasitarnauti ne tik Lietuvai, bet ir regionui.
Sutaupė 100 milijonų
– Iki šių metų rugsėjo 25-osios bendrovėje "Klaipėdos nafta" buvote atsakingas už finansus. Ar pavyko sutaupyti, statant šį terminalą?
– Buvome pasitelkę ekspertus, turinčius patirties tokio lygio projektuose. Tad tvirtindami statybų biudžetą buvome numatę, kad reikės 450 mln. litų. Jau dabar aišku, jog pavyks sutaupyti daugiau nei 100 mln. litų. Tai įvyko didelių pastangų dėka. Vykdėme konkursus, siekėme mažiausių kainų, stengėmės racionaliai naudoti lėšas. Daugiau apie tokius projektus, kuriuose būtų pavykę tiek sutaupyti, nesu girdėjęs. Labai tikimės, kad šitas projektas bus pavyzdys kitiems vykdomiems sumanymams. Geri darbai yra matomi, manau, kad tai skatina kitus panašiai elgtis.
– Jūsų paties indėlis įgyvendinant šį sumanymą veikiausiai nemenkas, nes juk buvusiam bendrovės generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui tapus energetikos ministru, būtent jus paskyrė vadovauti "Klaipėdos naftai"?
– Sprendimą dėl mano personalijos į šį postą priėmė valdyba. Aš pats Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekte dalyvauju nuo pat pradžių, taip pat sprendžiant strateginius klausimus. Bendrovės valdyba per tuos metus ir investavo į mane, kad, jei reikėtų, būčiau pasiruošęs perimti vadovavimą kompanijai. Aišku, man pačiam šis pasiūlymas buvo labai netikėtas, viskas įvyko greitai.
– Tai, kad kompanijos valdyba į labai svarbias valstybei strateginės bendrovės pareigas pasirinko politiškai neutralų žmogų, liudytų, kad šis postas nėra politinis, kaip buvo įprasta galvoti?
– Bent du bendrovės valdybos nariai, kurie sprendė šį klausimą, yra nepriklausomi ekspertai. Vien jau dėl to politinis momentas čia nublanksta, juolab žinant, kokios svarbos tai yra objektas. Ir apskritai mes įmonėje siekiame įgyvendinti gerosios praktikos principus, kad visi sprendimai būtų pagrįsti ir racionalūs.
Varėna–Vilnius–Klaipėda
– Tai, kad jus paskyrė vadovauti didelei strateginei įmonei – logiška ir natūralu, tik glumina vienas nedidelis niuansas – jūsų amžius. Jums – "Klaipėdos naftos" generaliniam direktoriui – vos 30 metų, o jau parodytas toks milžiniškas pasitikėjimas ir užkrauta didžiulė atsakomybė. Kaip susiklostė jūsų kelias į uostamiestį?
– Esu gimęs ir užaugęs Dzūkijoje, ten kur daugiausia grybų ir uogų. Mokyklą baigiau Varėnoje, vėliau studijos ir darbai Vilniuje, prieš ketverius metus atvykau dirbti į Klaipėdą. Per tą laiką tikrai spėjau pamilti šį kraštą, ypač jūrą. Buvimas prie jos leidžia nusiraminti, apmąstyti sprendimus.
– Kalbant apie profesijos pasirinkimą, kaip apsisprendėte tapti finansininku, juk tai nėra labai romantiškas darbas?
– Polinkis matematikai ir skaičiams buvo nuo mažens. Jau vidurinėje mokykloje dalyvavau įvairiose olimpiadose, verslo modeliavimo konkursuose, kuriuose yra pavykę laimėti ir prizines vietas tiek respublikoje, tiek Europoje. Galbūt tai ir lėmė mano ekonomikos mokslų pasirinkimą Vilniaus universitete. Jau nuo trečio kurso, skubėdamas įgyti praktinių žinių, įsidarbinau audito kompanijoje. Galbūt tai turėjo įtakos mano karjeros posūkiams.
– Klausantis jūsų apie karjeros pradžią ir patirtį, kyla įprastas klausimas šiems laikams: kodėl jūs dar Lietuvoje? Kaip tos tarptautinės kompanijos dar jūsų nenuviliojo į užsienį?
– Man labai patinka gyventi Lietuvoje, nors nežinau, kaip mano gyvenimas toliau susiklostys. Man patinka tas darbas, kurį darau, esu patenkintas savo aplinka, draugais. Daug laiko praleidžiu su šeima ir artimaisiais, kurių rate randu nusiraminimą.
– Jūsų darbas atima didžiąją laiko dalį. Ar atrandate laiko sau, šeimai, ką veikiate turėdamas laisvą valandėlę?
– Tą laisvalaikį, kurio turiu labai nedaug, pastaruosius dvejus metus skiriu savo sūnui Matui. Mažylis atima visas laisvas minutes, bet tuo pat metu ir yra pats didžiausias džiaugsmas. Labai gera matyti, kaip jis auga, kaip mokosi.
– Ar Klaipėdoje jau rimtai įsikūrėte, ar dar kol kas gyvenate "ant lagaminų"?
– Kol kas šeima gyvena Vilniuje, bet planuojame kurtis čia. Mums priimtinas ramus Klaipėdos ritmas, lėtesnis tempas, laisvas stilius. Tad esame pasirengę įžengti į uostamiestį ilgesniam laikui. Kol kas kyla buitinių ūkinių klausimų, bet viskas išsprendžiama.
– Turite kokių nors pomėgių?
– Vienas mano hobių – krepšinis. Žaidžiau jį mokykloje, vėliau – universitete. Tačiau darbai atima daug laiko. Bet labai smagu grįžti į senų draugų kompaniją ir prisijungti prie jų bei išbandyti savo jėgas. Kartais įsilieju ir į "Klaipėdos naftos" krepšinio komandą.
Vizitinė kortelė
Gimė 1984 m. liepos 8 d. Varėnoje.
2003–2007 m. Vilniaus universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo specialybę.
2005–2007 m. dirbo konsultantu bendrovėje BDO "Auditas ir apskaita".
2007–2010 m. – vyresnysis konsultantas kompanijoje "Ernst & Young Baltic".
Nuo 2010 m. dirba bendrovėje "Klaipėdos nafta". Iki šių metų rugsėjo – Finansų ir administravimo departamento direktorius, šiuo metu – generalinis direktorius.
Nepriklauso jokiai partijai.
Hobis – krepšinis.
Su žmona Indre augina 2 metų sūnų Matą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...