Uostamiesčio vaikų atostogos – kieme

Mušasi ir vagia iš parduotuvių

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Alina Vaičekauskienė, dirbanti su nusikalstančiais ir į nusikaltimus linkusiais vaikais, patvirtino, jog toks reiškinys fiksuojamas.

"Dažnai vaikai, kurie leidžia vasaras kieme, tiesiog nesugalvoja, ką jiems veikti, tada į jų galvas šauna ir blogų minčių", – pripažino pašnekovė.

Paprastai sunkiau nusikalsti linkę 16–17 metų uostamiesčio jaunuoliai, o 13–16 metų klaipėdiečiai apsiriboja muštynėmis ir vagystėmis iš parduotuvių už nedideles sumas.

"Birželis dar būna ramesnis, paprastai situacija pasikeičia kitais vasaros mėnesiais", – apibūdino A.Vaičekauskienė.

Uostamiesčio policijos pareigūnai patys nusprendė susitikti su vasaras daugiabučių kiemuose leidžiančiais vaikais.

"Kartu su Atviros jaunimo erdvės centru siekėme vaikams ir tėvams parodyti, jog net ir kiemuose galima įdomiai ir vertingai praleisti laiką", – patirtimi dalijosi pareigūnė.

Dar du tokie susitikimai planuojami šį ir kitą mėnesį.

Traukia prie jūros vieni

Vasarą niekais užsiimantys vaikai pridaro rūpesčių ir paplūdimių tvarką prižiūrintiems gelbėtojams.
Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki pasakojo, kad vos tik atšilus orams neprižiūrimi uostamiesčio vaikai suskumba maudytis.

"Pagrindinė problema vasarą – kai tėvai dirba, vaikai atvažiuoja ir neprižiūrimi leidžia laiką prie jūros", – patikino vyras.

Pašnekovo teigimu, dažniausiai 6–7 metų vaikus prie vandens prižiūri jų broliai, kurie taip pat sulaukę vos 12–13 metų ir jiems patiems reikia priežiūros.

Tokio amžiaus šeimos vyresnėlis, gelbėtojų atstovo teigimu, nepajėgtų išgelbėti kad ir perpus jaunesnio skęstančiojo.

Paprastai ekstremalioje situacijoje vaikai sutrinka ir kartais net nesugeba iškviesti pagalbos, tinkamai paaiškinti, kur asmuo skęsta.

"Gelbėtojai negali jų išvaryti, nes jie paėjės toliau į šoną ir ten vėl ims maudytis, kur gelbėtojai jų nematys. Todėl perspėjame vaikus, kad negalima maudytis be suaugusiųjų priežiūros, ir kviečiame tėvus, o jeigu vaikai labai maži – policiją", – kasdienybę apibūdino direktoriaus pavaduotojas.

A.Siakki pastebėjo, kad tėvams dažnai stinga sąmoningumo net ir būnant šalia vaikų.

Atvykę prie jūros, suaugusieji vaiką tinkamai prižiūri tik kurį laiką, o vėliau ima stokoti budrumo, todėl gelbėtojams tenka ieškoti ir tėvų neberandančių vaikų.

"Neretai vaikas dingsta Pirmojoje Melnragėje, o randame jį Giruliuose", – pasakojo A.Siakki.

Veda savižudybės link

Psichologė V.Mažeikienė pastebėjo, kad praktikoje tenka sutikti vaikų ir jaunuolių, kai nepakankamas užimtumas turi įtakos jų savivertės jausmui, depresinėms nuotaikoms.

Ypač didelę reikšmę veiklos stoka turi paaugliams arba į paauglystę žengiantiems vaikams. Kartais tai gali tapti pražūtinga.

"Teko konsultuoti mergaitę, kuri tokią vasarą įvardijo kaip baisiausią gyvenime. Tuomet jos galvoje sukosi ir suicidinės mintys", – šokiruojančią tiesą atskleidė psichologė.

Būdami vieni paaugliai linkę mąstyti apie savo trūkumus, dažnai šiuos smarkiai hiperbolizuoja.

Pašnekovės teigimu, tai, kad vaikas niekuo neužsiima visą vasarą, dar nereiškia, jog naujus mokslo metus jis pasitiks pailsėjęs ir tinkamai psichologiškai pasirengęs.
Kelis mėnesius namuose be jokios veiklos praleidę jaunuoliai rugsėjį į mokyklas sugrįžta suirzę ir pakrikę emociškai.

Psichologė pabrėžė, kad jei vaikas visą vasarą neturi kryptingos veiklos, labai svarbu, jog tėvai kiek įmanoma daugiau bendrautų su atžala.