Valdininkų dovana klaipėdiečiams – mokestis už kiemų priežiūrą

Valdininkai klaipėdiečiams ruošia nelauktą naujametę dovaną – nuo metų pradžios miestiečiai veikiausiai patys turės mokėti už kiemų priežiūrą. Kiek teks paploninti pinigines, kol kas neaišku. Siūloma, kad gyventojai patys rūpintųsi ne tik šiukšlių rinkimu, šienavimu, sniego valymu, bet ir kiemų remontu.

Perkels ant gyventojų pečių

Dabar tvarka didžiojoje dalyje uostamiesčio daugiabučių namų kiemų rūpinasi savivaldybė.

Perkelti šią funkciją ant gyventojų pečių savivaldybei leido Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas.

Jis atmetė Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje skundą ir pripažino, kad gyventojai patys turi tvarkyti naudojamą teritoriją, nors ši ir nėra įteisinta.

Atsižvelgdama į teismo išaiškinimą, Klaipėdos savivaldybė gegužę pradėjo rengti Miesto švaros ir tvarkos taisyklių pakeitimus, kad kiemų priežiūra būtų užkrauta gyventojams.

Iš pradžių planuota sprendimo projektą miesto tarybai teikti birželį, tačiau jo paruošimas užtruko.

"Šis klausimas kelia daug diskusijų. Sprendimo projektas dar rengiamas", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Dabar tikimasi, kad miesto tarybai šio klausimo svarstymas bus pateiktas rugsėjį ar spalį. Manoma, kad naujasis mokestis įsigaliotų nuo sausio 1 d.

"Politikai buvo išsakę tokią nuomonę. Tada būtų parengta daugiau detaliųjų planų. Aiškiau matytųsi sklypų ribos", – pasakojo direktorius.

Mokėtų ir už remontą

Ketinama pateikti kelis variantus, dėl kurių turės apsispręsti miesto taryba.

Pagal vieną iš jų ant gyventojų pečių būtų perkelta visa kiemų priežiūra – ne tik sanitarinis valymas: šiukšlių rinkimas, šienavimas, sniego valymas, bet ir remontas.

Pagal kitą – iš pradžių būtų perduotas tik sanitarinis valymas, o savivaldybei suremontavus kiemus, – ir visa kita priežiūra.

Trečiame siūlyme numatyta, kad gyventojams būtų perduotas tik sanitarinis valymas.

"Kaip bus, viskas priklausys nuo politikų sprendimo", – tvirtino direktorius.

Klaipėdos vicemero Artūro Šulco nuomone, priimtiniausias būtų trečiasis variantas.

"Teismas neišaiškino, ką reiškia "tvarkyti": ar tai tik sanitarinis valymas, ar dangų remontas. Esame labiau linkę, kad tai būtų sanitarinis valymas. Kol kas tokia nuomonė", – teigė vicemeras.

Kiemus turi ne visi

Klaipėdoje norima nustatyti, kad gyventojai rūpintųsi detaliaisiais planais priskirtomis teritorijomis. Jie yra parengti apie 70 proc. namų. Iš viso uostamiestyje yra apie 2 tūkst. daugiabučių.

Tačiau, anot L.Dūdos, kyla klausimas, ką reikės daryti su namais, prie kurių dar nėra suformuota teritorijos.

"Siūlyčiau numatyti tam tikrą atstumą aplink namą ir šia teritorija turėtų rūpintis gyventojai. Pavyzdžiui, Kaune yra numatyta, kad gyventojai turi rūpintis 20 metrų aplink namą. Žinoma, kiti gali galvoti kitaip. Tai politikų apsisprendimas", – pabrėžė direktorius.

Pasak A.Šulco, kyla klausimas, kaip reikės pasielgti ir su tais namais, prie kurių nėra kiemo. Tokių namų, vicemero teigimu, yra senamiestyje – šalia pastato ir iš vienos, ir iš kitos pusės šaligatvis.

L.Dūda neabejojo, jog liks plotų, kurie nebus priskirti namams. Jais toliau rūpinsis savivaldybė.

"Nesinori, kad tarp daugiabučių liktų nedideli ruoželiai, o rangovas turėtų važinėti po visą miestą ir juos prižiūrėti. Savivaldybė turėtų prižiūrėti tas teritorijas, kurios driekiasi į parkus skverus, yra palei gatvę, kurių neįmanoma priskirti nė vienam namui", – dėstė direktorius.

Dydis – sutartinis

Kiek reikės mokėti gyventojams už kiemų priežiūrą, nėra aišku. Dabar savivaldybė tam tikslui per metus išleidžia 2 mln. litų. Kiemai valomi du kartus per savaitę.

Anot L.Dūdos, jei taryba pritars, kad gyventojai patys turi rūpintis kiemų valymu, jie konkurso būdu turės išsirinkti, kas teiks šią paslaugą.

Savivaldybė nenustatys maksimalių tarifų, kaip yra su šilumos ūkio priežiūros ar administravimo mokesčiais, tai draudžia įstatymas.

"Įkainis bus sutartinis. Paslaugą galės teikti ne tik namų valda, bet ir individualia veikla besiverčianti moteris. Gyventojai turės patys apsispręsti. Jei pasiūlytos kainos pasirodys per didelės, galės skelbti konkursą iš naujo. Nemanau, kad įmonės, kurios norės teikti paslaugą, kels kainas", – teigė vadovas.

Anksčiau namų valdos buvo išsakiusios nuomonę, jog logiška, kad patys gyventojai turi mokėti už kiemų valymą.

Nemaža dalis jų yra nepatenkinti kiemų tvarkymo, šienavimo, sniego valymo kokybe. Tai patvirtino ir apklausa. Gyventojai blogiausiai įvertino teritorijų priežiūrą.

Patys rūpindamiesi kiemais gyventojai galėtų nustatyti ir kiek kartų per savaitę šie turi būti valomi. Vieniems užtenka dviejų, kitiems reikia net šešių kartų per savaitę.

Teigiama, kad kiemų valymas gyventojams atsieitų keliolika centų už kvadratinį metrą.

Patys valo ir gatvę

Pavyzdžiui, Dragūnų kvartalo gyventojai už lauko teritorijos tvarkymą kiekvieną mėnesį moka per 10 litų. Mokestis nepriklauso nuo būsto ploto.

"Kiekvienam butui yra priskirta vienoda sklypo dalis. Tad ir mokestis vienodas. Jis nepriklauso ir nuo metų laiko. Didžiąją jo dalį sudaro atlygis kiemsargiui. Esame apskaičiavę, kiek valandų jis dirba", – tvirtino kvartalą administruojančios įmonės vadovas Aleksejus Jegorovas.

Pasak jo, pagalbinės priemonės, inventorius, smėlio druskos mišinys yra perkami iš namo techninės priežiūros lėšų.

A.Jegorovas prisiminė, jog praėjusią žiemą vieną mėnesį neužteko surinktų lėšų, nes buvo daug sniego.

"Per vieną mėnesį išleidome tiek pinigų, kiek užtekdavo trims mėnesiams. Žmonės turėjo primokėti po porą litų. Tačiau tokie mėnesiai yra išskirtiniai", – aiškino vadovas.

A.Jegorovo nuomone, kai gyventojai patys moka už kiemų valymą, gali reikalauti kokybės. Kiemai valomi penkis kartus per savaitę.

"Negalima sakyti, kad dirba nuo ryto iki vakaro, bet veiklos turi. Nuorūkos, popieriai, kitos šiukšlės. Be to, gyventojai moka ir už pagrindinės kvartalo Dragūnų gatvės tvarkymą. Miestas jos neprižiūri. Jei kiemai būtų valomi du kartus per savaitę, vaizdas būtų liūdnas", – teigė vadovas.

Ne socialiai remtini

Klaipėdiečiai mokesčio už kiemų valymą sugrąžinimą vertina skirtingai. Gyventojai, kurie patys jau rūpinasi kiemų valymu, tvirtina, kad tokio mokesčio reikia.

Miesto valdžios atstovų tokie klaipėdiečiai klausia, kodėl jie patys turi tvarkyti teritorijas, mokėti mokesčius už žemę, o kažkam kiemus valo savivaldybė ir tam leidžia jų sumokėtus mokesčius.

"Kai žmonės išgirsta apie naują mokestį, didelio džiaugsmo nėra. Nuomonės prieštaringos. Tikiu, kad žmonės, kurie yra mąstantys, supranta, jog reikia patiems tvarkyti žemę aplink savo namą. Tie, kurie pratę, kad viską už juos turi daryti savivaldybė, piktinsis. Tačiau čia pasirinkimo nėra. Toks yra teismo sprendimas. Jis įsigaliojęs ir galutinis", – tvirtino vicemeras A.Šulcas.

Tačiau Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba yra kreipusis į teismą dėl bylos atnaujinimo.

Pasak L.Dūdos, gyventojai turi suprasti, kad patys turi prižiūrėti teritoriją, kuria naudojasi. Priešingu atveju yra nelygybė, palyginti su privačių namų savininkais, kurie patys rūpinasi savo kiemais.

"Daugiabučių namų gyventojai patys prišiukšlina, bet kažkodėl už juos turi tvarkyti savivaldybė – padėti kaip socialiai remtiniems. Visi turi gauti vienodą paramą. Privilegijų negali būti", – pabrėžė direktorius.

Centre – dviguba rinkliava

Noras, kad prisiskirtų sklypus prie daugiabučių namų ir rūpintųsi tvarka, buvo vienas motyvų, kodėl buvo įvesta rinkliava už automobilių stovėjimą miesto centre esančiuose kiemuose.

Tačiau, įvedus mokestį už kiemų valymą, rinkliavos neketinama panaikinti.

"Žemė vis tiek liks valstybės. Žmonės gali įsiteisinti sklypus prie namų ir tada rinkliavos už mašinų stovėjimą nereikės mokėti", – teigė A.Šulcas.

Vicemero nuomone, jei miesto taryba patvirtins, kad gyventojai turi mokėti už kiemų valymą, tada daugiau gyventojų norės įsiteisinti sklypus prie daugiabučių namų.

Planuojama, kad už kiemų valymą sutaupytus pinigus būtų galima panaudoti jų remontui. Šiemet tam buvo skirta tik 150 tūkst. litų, o reikėtų 10 kartų daugiau.

Dar 300 tūkst. litų buvo skirta miesto centre esančių kiemų remontui. Šios lėšos buvo iš rinkliavos už mašinų stovėjimą.

Komentaras

Daiva Kerekeš

Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje

Prieš 6–7 metus klaipėdiečiai turėjo mokėti už kiemų valymą. Tačiau tada teismas išaiškino, kad už kiemo tvarkymą turi mokėti tie gyventojai, prie kurių namo įstatymo nustatyta tvarka yra priskirtas žemės sklypas. Tai reiškia, kad pastarasis turi būti įteisintas.

Dabar teismas į mokestį už kiemo tvarkymą pažiūrėjo iš kitos pusės ir nustatė, kad jį galima rinkti. Teismų praktika pasikeitė. Tačiau Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnyba kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo. Ji išdėstė argumentus, kodėl nesutiko su galutine teismo nutartimi. Kol kas nėra gauta atsakymo iš teismo, ar bus byla atnaujinta.