Valdžiai ketinant griežtinti verslinę žvejybą, žvejai baiminasi likti be darbo

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys žvejai sako, kad didelė dalis jų liktų be darbo. Tuo metu pataisų rengėjai teigia, jog tai pagerintų žuvų išteklių apsaugą.

Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis siūloma nuo kitų metų drausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus stintų, strimelių ir grundalų žvejybą, – 300 metrų nuo jūros kranto, 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų ir 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.

Įstatymo pataisas inicijavęs seimo narys Kęstutis Mažeika sako, kad priekrantės zonoje žvejojantys žvejai daro didelę žalą rudenį ir pavasarį migruojantiems paukščiams ir bręstantiems ikrams bei mailiams.

„Kartu su ornitologais buvo atliktas tyrimas, nustatyta, kad kartais paukščių pagaunama daugiau negu žuvų. Kitas dalykas, 300 metų zonoje po neršto bręsta ikrai, koncentruojasi mailius, o tinklai išrauna žoles, sudarko dugną“, – BNS sakė K. Mažeika.

Anot jo, tinklai trukdo ir poilsiautojams, kurie užsiima jėgos aitvarų sportu.

Viena projekto rengėjų, Seimo narė Virginija Vingrienė sako, kad draudimas svarbus gamtosaugai, nes bus išsaugotos priekrantėje gyvenančios vertingos žuvys.

Tam, kad saugotume vertingus išteklius, jų nedraudžiama žvejoti mėgėjiškais tikslais.

„Tam, kad saugotume vertingus išteklius, jų nedraudžiama žvejoti mėgėjiškais tikslais. Visada, kai susiduriame su naujovėmis ar ribojimais, pasipriešinimas yra labai didelis, tačiau turime suderinti ir ūkinę dalį, ir verslą, ir gamtosaugą“, – BNS sakė V. Vingrienė.

Anot K. Mažeikos, draudimas žvejoti priekrantėje nebūtų didelis praradimas žvejams verslininkams, nes didžiausi žuvų kiekiai pagaunami toliau nei 300 metrų nuo kranto.

Tačiau priekrantės žvejai verslininkai baiminasi tokio valdžios sprendimo ir sako, kad būtų priversti bankrutuoti.

„Iš žmonių, kurie turėjo visą gyvenimą šitą verslą, atimamos galimybės būti versle. Iš 55 žvejybinių įmonių praktiškai visi darbuotojai liktų bedarbiai. (...) Jie ne savo malonumui žvejoja, čia jų pragyvenimo šaltinis, o visiem kitiem tai yra malonumas“, – BNS teigė priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Sieks suderinti interesus

Norėdama suderinti žvejų verslininkų ir aplinkos išsaugojimo interesus, Žemės ūkio ministerija prašo gamtos tyrimų centro bei Klaipėdos universiteto mokslininkų išvadų, kad žvejyba priekrantėje nebūtų visiškai uždrausta.

„Kreipėmės į mokslininkus, kad pasižiūrėtume, kaip būtų galima suderinti žvejų verslininkų interesus ir kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai. Manau, kad mes pateiksime jų išvadas, (...) kad verslinės žvejybos atstovai taip drastiškai nenukentėtų“, – BNS teigė Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Anot jo, gamtos tyrimų centras siūlo išskirti tam tikras zonas, kur būtų galima žvejoti bei naudoti aplinkai draugiškesnius žvejybos metodus, pavyzdžiui, gaudykles.

Anot verslinės žūklės atstovo M. Rimeikio, priėmus siūlomas pataisas, žvejai nebegalėtų naudoti gaudyklių, kadangi jos statomos iki 6 metrų gylio.

„Gaudyklės yra vienas iš selektyviausių būdų gaudyti žuvis, galima paleisti mailių atgal į gyvenimą jo nežudant, ir priekrantės žvejai turi tas gaudykles, bet jei atims 300 metrų, turėsime naikinti gaudykles, nes jų negalima statyti, kur nori“, – teigė M. Rimeikis.

Įstatymu siūloma drausti verslinę žvejybą (išskyrus seliavų, stintų, upinių nėgių, ir migruojančių ungurių žvejybą) didesniuose kaip 200 hektarų vandens telkiniuose, žvejoti būtų galima tik Kuršių mariose ir Nemuno žemupio polderiuose bei privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.

„Turime pavyzdžių didesniuose ežeruose, kur verslinė žūklė buvo leidžiama. Žuvų ištekliai išeikvoti, liko tik menkavertės žuvys, ekosistema labai sunkiai atsistato“, – aiškino K. Mažeika.

Anot D. Liutiko, Žemės ūkio ministerija sieks, kad dalyje vidaus vandenų ar kai kuriuose ežeruose būtų galima užsiimti versline žvejyba.

Savo argumentus bei mokslininkų išvadas ministerija pateiks Aplinkos apsaugos komitetui pirmadienį, žvejų ir medžiotojų forume. Jame bus aptariamos Medžioklės bei Žuvininkystės įstatymų pataisos.

Kontrolę siūloma griežtinti visoje ES

Griežtinti žuvininkystės kontrolę planuojama ir visos Europos Sąjungos mastu.

Pagal  ES parengtą reglamentą, būtų atsisakoma šiuo metu galiojančių išimčių laivams iki 12 metrų ilgio – jie turėtų pildyti žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir elektroniniu būdu teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, taip pat būtų sekama šių laivų pozicija jūroje.

Reglamente stiprinama žuvų išmetimų draudimo laikymosi kontrolė, siūloma tam tikrų kategorijų laivuose įdiegti variklio galios stebėjimo ir registravimo įtaisus, nustatomi nauji reikalavimai fiziniam laivų talpos tikrinimui.

ES mastu siūloma nustatyti mėgėjiškos žvejybos kontrolės priemones. Be mėgėjų licencijavimo, numatomas ir reikalavimas teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, taip pat registruoti laivus, naudojamus žvejoti žuvų rūšis, kurioms taikomos specialios išsaugojimo priemonės, reikės ženklinti ir mėgėjų žvejybos įrankius.

Visi šie reikalavimai būtų taikomi ir pavieniams fiziniams asmenims, ir įmonėms, organizuojančioms mėgėjų žvejybą, įskaitant varžybas. Be to, išliktų draudimas parduoti mėgėjų sugautas žuvis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Meškeriotojas

Meškeriotojas  portretas
Pagal statistika daugiausia pažeidimų ir padaro mėgėjai,keista kad norima supriešinti mėgėjus su verslininkais žvejais,kyla naturaliai klausimas kam tai naudinga.....

Kontra

Kontra portretas
Zvejai megejai sunesa zymiai didesnius pinigus nei vadinami verslininkai.Net keista ,kad tai neaisku.Bus daugiau zuvies vandenyse,plesis megejiska zvejyba,dauges sumokamu mokesciu.Net as zvejojantis viena kart i metus isleidziu 30-60eu.Beje ,o kur dingsta musu verslininku pagautos zuvys,jei net i Rusnes rukyklas vezama lenkiska?

Foto

Foto portretas
Tai kam tuos vargšus mėgėjus kišat?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nušvito Žvejybos uosto kiemai
    Nušvito Žvejybos uosto kiemai

    Istorinis įvykis – taip Žvejybos uosto daugiabučių gyventojai įvertino naująjį kiemų apšvietimą. Prieš gerą mėnesį įrengti žibintai nušvito trečiadienį vakare. ...

    9
  • Žvejų gatve – vienos krypties eismu
    Žvejų gatve – vienos krypties eismu

    Pavasarį Žvejų gatvėje ir jos prieigose įsivyravo sumaištis. Panaikinus  vienpusį eismą, automobiliai gatve važinėjo dviem kryptimis. Tokiu sprendimu liko nepatenkinti vietos gyventojai ir verslininkai, tad netrukus vėl įsigalios senoji ...

  • JAV ambasadorė domėjosi SGD klasterio veikla
    JAV ambasadorė domėjosi SGD klasterio veikla

    Uostamiestyje besilankanti Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Lietuvoje Anne Hall šiandien susitiko su Lietuvos SGD klasterio atstovais. Vizito tikslas – susipažinti su šios platformos veikla bei aptarti bendradarbiavimo galimybes. ...

    4
  • Uosto direkcijoje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema
    Uosto direkcijoje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar labiau stiprina korupcijos prevencijos sritį. Įmonėje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema. ...

  • Klaipėdos uoste tarša suvaldyta
    Klaipėdos uoste tarša suvaldyta

    Po itin sausos ir karštos vasaros, kai aplinkos tarša Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančiose įmonėse dėl krovos buvo sukėlusi nepatogumų gyventojams, pastarąjį mėnesį aplinkos užterštumas uoste nefiksuotas nė karto....

    8
  • Vairuotojai šiurpina Tauralaukio gyventojus
    Vairuotojai šiurpina Tauralaukio gyventojus

    Tauralaukio mikrorajono "Dvaro slėnis" gyventojai griebiasi už galvų – vairuotojai masiškai ignoruoja greitį ribojančius kelio ženklus. Dažnas nesuvaldęs automobilio trenkiasi į kelkraščius ar šaligatvius, kuriais...

    16
  • Klaipėdos „Neptūnas“ rado naują generalinį rėmėją
    Klaipėdos „Neptūnas“ rado naują generalinį rėmėją

    Krepšinis Klaipėdoje sulaukia vis daugiau kraštiečių dėmesio, todėl vietos verslas džiaugiasi galėdamas prisidėti prie krepšinio klubo veiklos. Klaipėdos „Neptūno“ komanda sulaukė dar vieno rėmėjo. ...

    1
  • Kur R. Karbauskio tautiniai kostiumai?
    Kur R. Karbauskio tautiniai kostiumai?

    Dovanotam arkliui į dantis nežiūri. Taip būtų galima apibūdinti Seimo nario Ramūno Karbauskio iniciatyva pasiūtus ir valstybiniams vaikų darželiams išdalytus stilizuotus tautinius kostiumus. Įstaigų vadovės nedrįsta kritikuoti dovanos, nor...

    65
  • Klaipėdoje įamžins kariuomenės šimtmetį
    Klaipėdoje įamžins kariuomenės šimtmetį

    Minint Lietuvos valstybės ir kariuomenės šimtmetį, valdininkai nutarė kariuomenės ženklą pastatyti Šiaurės rage. Kur atsiras karininkų uostamiesčiui dovanotas stiebas su istorine vėliava, vis dar neaišku. ...

    3
  • Pilies tilto nebekels iki pavasario
    Pilies tilto nebekels iki pavasario

    Pilies tiltas turėjo būti keliamas kasdien po du kartus iki spalio pabaigos. Tačiau šį procesą nuspręsta nutraukti anksčiau. Pokyčius nulėmė ne tik menkas tilto kilnojimo poreikis, bet ir prieš dvi savaites pajūryje praūžusi audra. ...

Daugiau straipsnių