Valdžiai ketinant griežtinti verslinę žvejybą, žvejai baiminasi likti be darbo | kl.lt

Valdžiai ketinant griežtinti verslinę žvejybą, žvejai baiminasi likti be darbo

Seimo Aplinkos apsaugos komitetui siūlant sugriežtinti žvejų verslininkų veiklą, versline žvejyba užsiimantys žvejai sako, kad didelė dalis jų liktų be darbo. Tuo metu pataisų rengėjai teigia, jog tai pagerintų žuvų išteklių apsaugą.

Seime užregistruotomis Žuvininkystės įstatymo pataisomis siūloma nuo kitų metų drausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus stintų, strimelių ir grundalų žvejybą, – 300 metrų nuo jūros kranto, 3 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų ir 1 kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių.

Įstatymo pataisas inicijavęs seimo narys Kęstutis Mažeika sako, kad priekrantės zonoje žvejojantys žvejai daro didelę žalą rudenį ir pavasarį migruojantiems paukščiams ir bręstantiems ikrams bei mailiams.

„Kartu su ornitologais buvo atliktas tyrimas, nustatyta, kad kartais paukščių pagaunama daugiau negu žuvų. Kitas dalykas, 300 metų zonoje po neršto bręsta ikrai, koncentruojasi mailius, o tinklai išrauna žoles, sudarko dugną“, – BNS sakė K. Mažeika.

Anot jo, tinklai trukdo ir poilsiautojams, kurie užsiima jėgos aitvarų sportu.

Viena projekto rengėjų, Seimo narė Virginija Vingrienė sako, kad draudimas svarbus gamtosaugai, nes bus išsaugotos priekrantėje gyvenančios vertingos žuvys.

Tam, kad saugotume vertingus išteklius, jų nedraudžiama žvejoti mėgėjiškais tikslais.

„Tam, kad saugotume vertingus išteklius, jų nedraudžiama žvejoti mėgėjiškais tikslais. Visada, kai susiduriame su naujovėmis ar ribojimais, pasipriešinimas yra labai didelis, tačiau turime suderinti ir ūkinę dalį, ir verslą, ir gamtosaugą“, – BNS sakė V. Vingrienė.

Anot K. Mažeikos, draudimas žvejoti priekrantėje nebūtų didelis praradimas žvejams verslininkams, nes didžiausi žuvų kiekiai pagaunami toliau nei 300 metrų nuo kranto.

Tačiau priekrantės žvejai verslininkai baiminasi tokio valdžios sprendimo ir sako, kad būtų priversti bankrutuoti.

„Iš žmonių, kurie turėjo visą gyvenimą šitą verslą, atimamos galimybės būti versle. Iš 55 žvejybinių įmonių praktiškai visi darbuotojai liktų bedarbiai. (...) Jie ne savo malonumui žvejoja, čia jų pragyvenimo šaltinis, o visiem kitiem tai yra malonumas“, – BNS teigė priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Sieks suderinti interesus

Norėdama suderinti žvejų verslininkų ir aplinkos išsaugojimo interesus, Žemės ūkio ministerija prašo gamtos tyrimų centro bei Klaipėdos universiteto mokslininkų išvadų, kad žvejyba priekrantėje nebūtų visiškai uždrausta.

„Kreipėmės į mokslininkus, kad pasižiūrėtume, kaip būtų galima suderinti žvejų verslininkų interesus ir kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai. Manau, kad mes pateiksime jų išvadas, (...) kad verslinės žvejybos atstovai taip drastiškai nenukentėtų“, – BNS teigė Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas.

Anot jo, gamtos tyrimų centras siūlo išskirti tam tikras zonas, kur būtų galima žvejoti bei naudoti aplinkai draugiškesnius žvejybos metodus, pavyzdžiui, gaudykles.

Anot verslinės žūklės atstovo M. Rimeikio, priėmus siūlomas pataisas, žvejai nebegalėtų naudoti gaudyklių, kadangi jos statomos iki 6 metrų gylio.

„Gaudyklės yra vienas iš selektyviausių būdų gaudyti žuvis, galima paleisti mailių atgal į gyvenimą jo nežudant, ir priekrantės žvejai turi tas gaudykles, bet jei atims 300 metrų, turėsime naikinti gaudykles, nes jų negalima statyti, kur nori“, – teigė M. Rimeikis.

Įstatymu siūloma drausti verslinę žvejybą (išskyrus seliavų, stintų, upinių nėgių, ir migruojančių ungurių žvejybą) didesniuose kaip 200 hektarų vandens telkiniuose, žvejoti būtų galima tik Kuršių mariose ir Nemuno žemupio polderiuose bei privačiuose vidaus vandenų telkiniuose.

„Turime pavyzdžių didesniuose ežeruose, kur verslinė žūklė buvo leidžiama. Žuvų ištekliai išeikvoti, liko tik menkavertės žuvys, ekosistema labai sunkiai atsistato“, – aiškino K. Mažeika.

Anot D. Liutiko, Žemės ūkio ministerija sieks, kad dalyje vidaus vandenų ar kai kuriuose ežeruose būtų galima užsiimti versline žvejyba.

Savo argumentus bei mokslininkų išvadas ministerija pateiks Aplinkos apsaugos komitetui pirmadienį, žvejų ir medžiotojų forume. Jame bus aptariamos Medžioklės bei Žuvininkystės įstatymų pataisos.

Kontrolę siūloma griežtinti visoje ES

Griežtinti žuvininkystės kontrolę planuojama ir visos Europos Sąjungos mastu.

Pagal  ES parengtą reglamentą, būtų atsisakoma šiuo metu galiojančių išimčių laivams iki 12 metrų ilgio – jie turėtų pildyti žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir elektroniniu būdu teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, taip pat būtų sekama šių laivų pozicija jūroje.

Reglamente stiprinama žuvų išmetimų draudimo laikymosi kontrolė, siūloma tam tikrų kategorijų laivuose įdiegti variklio galios stebėjimo ir registravimo įtaisus, nustatomi nauji reikalavimai fiziniam laivų talpos tikrinimui.

ES mastu siūloma nustatyti mėgėjiškos žvejybos kontrolės priemones. Be mėgėjų licencijavimo, numatomas ir reikalavimas teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, taip pat registruoti laivus, naudojamus žvejoti žuvų rūšis, kurioms taikomos specialios išsaugojimo priemonės, reikės ženklinti ir mėgėjų žvejybos įrankius.

Visi šie reikalavimai būtų taikomi ir pavieniams fiziniams asmenims, ir įmonėms, organizuojančioms mėgėjų žvejybą, įskaitant varžybas. Be to, išliktų draudimas parduoti mėgėjų sugautas žuvis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Meškeriotojas

Meškeriotojas  portretas
Pagal statistika daugiausia pažeidimų ir padaro mėgėjai,keista kad norima supriešinti mėgėjus su verslininkais žvejais,kyla naturaliai klausimas kam tai naudinga.....

Kontra

Kontra portretas
Zvejai megejai sunesa zymiai didesnius pinigus nei vadinami verslininkai.Net keista ,kad tai neaisku.Bus daugiau zuvies vandenyse,plesis megejiska zvejyba,dauges sumokamu mokesciu.Net as zvejojantis viena kart i metus isleidziu 30-60eu.Beje ,o kur dingsta musu verslininku pagautos zuvys,jei net i Rusnes rukyklas vezama lenkiska?

Foto

Foto portretas
Tai kam tuos vargšus mėgėjus kišat?
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Miestas neteko literatūros kritiko ir rašytojo A. Žalio
    Miestas neteko literatūros kritiko ir rašytojo A. Žalio

    Pirmadienį miesto akademinę bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Netikėtai mirė Klaipėdos universiteto dėstytojas, literatūros kritikas, vienas iš aktyviausių Klaipėdos universiteto steigimo iniciatorių ir kūrėjų, universiteto pirmojo Senat...

    4
  • Nuo transporto dusulio gelbėtų ir geležinkeliai
    Nuo transporto dusulio gelbėtų ir geležinkeliai

    Aiškėja, jog Klaipėdoje didžiausias teršėjas yra ne uostas, o miesto transportas, ypač seni lengvieji automobiliai. ...

    4
  • Veto dyzeliniams automobiliams
    Veto dyzeliniams automobiliams

    Kovodama su taršių automobilių žala gamtai, valdžia ketina imtis kardinalių priemonių. Politiniuose užkulisiuose jau seniai šnabždamasi, kad veikiausiai jau netolimoje ateityje šalyje bus įvestas mokestis mašinoms. Kol &sca...

    13
  • Keičiama Pilies tilto kilnojimo trukmė
    Keičiama Pilies tilto kilnojimo trukmė

    Savivaldybė informuoja, jog nuo šiandien trumpinamas Pilies tilto pakėlimo laikas. Dukart per parą keliamas tiltas upę laivams kaskart atvers trečdaliui valandos. Lig šiol ši laikas buvo dukart ilgesnis. ...

    7
  • Į regiono uostus plūstelėjo konteineriai
    Į regiono uostus plūstelėjo konteineriai

    Uostus, tarp jų ir Klaipėdos, kelia konteineriai, kai kuriuos anglys, o smukdo nafta ir jos produktai. ...

    4
  • Liftų atnaujinimui – palankus metas
    Liftų atnaujinimui – palankus metas

    Klaipėdiečiai aktyviau pradėjo domėtis namuose įrengtų liftų atnaujinimu. Taip elgtis juos paskatino valstybės teikiama parama ir liftų tiekėjų siūlomos išsimokėjimo sąlygos. Specialistai apie litų atnaujinimą pataria pradėti galvoti ne...

  • Aptarnauti klientų – per pievą
    Aptarnauti klientų – per pievą

    Per veją ir šaligatvius prekes užsakovams pristatantys arba jas paimantys kurjeriai užsitraukė klaipėdiečių nemalonę. Žmonėms ėmus fotografuoti taisykles pažeidžiančius siuntų vežimo tinklo "DPD Lietuva" darbuotojus, galiausiai...

    8
  • Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus
    Ženklai siutina uostamiesčio gyventojus

    Atsiradę automobilių stovėjimą draudžiantys ženklai Panevėžio gatvėje papiktino kai kuriuos gyventojus. Klaipėdiečiai pyksta, kad miesto valdžia viską daro atvirkščiai – griebiasi draudimų, užuot pasirūpinusi, kad daugiabučių na...

    18
  • Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo
    Klaipėdos uostas bylinėjasi su paveldosaugininkais dėl Vilhelmo kanalo

    Klaipėdos uostas teisme siekia panaikinti paveldosaugininkų sprendimą išplėsti kultūros paveldo apsaugos teritoriją pietinėje uosto dalyje, ties XIX amžiuje atidarytu Karaliaus Vilhelmo kanalu. ...

    7
  • Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros
    Tarptautinei benamių gyvūnų dienai – simbolis žygis ir piknikas prie jūros

    Klaipėdiečiai kartu su savo augintiniais šeštadienį paminėjo Tarptautinę benamių gyvūnų dieną. Šią proga organizuotas simbolinis žygis už globotinius, po kurio laukė piknikas ir pasisėdėjimas ant jūros kranto. ...

    4
Daugiau straipsnių