Valstybės valdomos įmonės Vakarų Lietuvoje: kurios gyvena geriausiai?

Lietuvoje yra 137 valstybės valdomos įmonės. Vakarų Lietuvos regione tiesiogiai veikia 9 valstybės valdomos įmonės, o filialus Klaipėdoje jų turi dar daugiau. Didžiausia dalis valstybės įmonių Klaipėdoje susijusi su transporto, žuvininkystės verslu.

Didžiausi pelnai

Pagal valdomą kapitalą didžiausia valstybės įmonė pajūryje yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jos valdomo kapitalo dalis 2012 metų pabaigoje sudarė 1,64 mlrd. litų. Per 2012 metus Uosto direkcijos kapitalas augo 192 tūkst. litų. Tai siejama su uoste pradėtais naudoti naujais infrastruktūros objektais.

Per 2012 metus Uosto direkcija gavo 167 mln. litų pajamų. Jos grynasis pelnas sudarė 87 mln. litų, pelno marža siekė 53 proc. ir yra didžiausia Lietuvoje. Iki šiol nesutariama, ar uosto rinkliavas reikėtų laikyti įprastos veiklos pajamomis ir skaičiuoti pelnus.

2012 metų pabaigoje Uosto direkcija turėjo 68,7 mln. litų finansinių įsipareigojimų. Per 2012 metus jie sumažėjo 20,7 mln. litų.

Uoste veikiančių kompanijų turtas yra neabejotinai didesnis nei direkcijos. Manoma, kad bendra uoste esančio turto vertė gali siekti apie 10 mlrd. litų.

Antra pagal dydį valstybės valdoma įmonė pajūryje yra akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“. Jos nuosavas kapitalas praėjusių metų pabaigoje sudarė 560 mln. litų. Per 2012 metus jos pajamos sudarė 138,8 mln. litų, grynasis pelnas – 41 mln. litų. Šios bendrovės pelno marža yra taip pat aukšta – 29,5 proc.

2012 metais tiek pajamos, tiek pelnas buvo šiek tiek mažesni. Daugiausiai įtakos turėjo bendrovės „Orlen Lietuva“ vykdyti remontai ir mažesnė jos gaminamos produkcijos krova per Klaipėdos terminalą. Taip pat mažiau krauta naftos produktų iš Rusijos. Veiklos sąnaudas didino suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto administravimas.

Paskolos laivams

2012 metai sąlygiškai sėkmingi buvo ir valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“. Jos nuosavas kapitalas su įsipareigojimais sudarė 214 mln. litų. Iš jų finansiniai įsipareigojimai – 56 mln. litų.

Lietuvos jūrų laivininkystės pardavimo pajamos 2012 metais sudarė 84,5 mln. litų. Jos buvo 8,1 proc. didesnės nei 2011 metais. Bendrovė didesnę dalį laivų valdė pati, kai 2011 metų pabaigoje ji pati eksploatavo tik du laivus. Kiti buvo išnuomoti.

Pardavimo savikaina per 2012 metus padidėjo 4,3 proc., iki 89,7 mln. litų. Ją labiausiai didino 1,8 karto išaugusios sąnaudos degalams. Jos siekė 21,8 mln. litų, ir įgulos sąnaudos, išaugusios 16,4 proc., iki 20,2 mln. litų.

Per 2012 metus bendrovės finansiniai įsipareigojimai sumažėjo net 10 mln. litų, tai yra tiek per metus ji grąžino skolų.

Bendrovės veiklos nuostoliai per 2012 metus sumažėjo 27 mln. litų iki 16 mln. litų. 2011 metais jos nuostoliai siekė 42,6 mln. litų. Tai reiškia, kad bendrovė kapstosi iš duobės, į kurią įstūmė nuo 2009 metų laivybos verslą skaudžiai palietusi pasaulinė recesija.

Gerėjo ir šios bendrovės pelno marža – nuo minus 59 proc. 2011 metais iki minus 19,9 proc. 2012 metais. Bet, tarkime, 2010-aisiais jos pelno marža buvo dar prastesnė - minus 62,9 proc.

Kita valstybės valdoma laivininkystės įmonė – „Smiltynės perkėla“ pernai gavo 13,9 mln. litų pajamų. Jos pelnas po apmokestinimo sudarė 1,5 mln. litų. Pajamų rodikliai pernai buvo panašūs, kaip 2011 metais, veiklos savikaina šiek tiek sumažėjo. Naujų keltų įsigijusi bendrovė 2012 metų pabaigoje turėjo mokėjimo įsipareigojimų, kurių suma sudarė 16,8 mln. litų. Lizingo sutartys buvo dėl keltų „Neringa“, „Baltija“, „Žalgiris“. Už pirktus keltus kasmet padengiama 3–4 mln. litų skolos su palūkanomis.

Aukcionas veikė nuostolingai

Bendrovė „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ per 2012 metus gavo 544 tūkst. litų pajamų. 2011 metais pajamos sudarė 719 tūkst. litų.

Pagrindinės pajamos yra iš tarpininkavimo parduodant sugautas žuvis. Už parduotas žuvis žvejai aukcionui moka 3 proc., pirkėjai – 3,5 proc. nuo pardavimo kainos.

Žvejai tokiais procentais nėra patenkinti. Jie mano, kad susiradę pirkėjus tiesiogiai patys gautų tuos 6,5 proc. Dabar tiesiogiai ieškoti pirkėjų neleidžiama, nes per aukcioną privaloma parduoti ne mažiau kaip 80 proc. sugautų menkių.

Per 2012 metus Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas patyrė 24 tūkst. litų nuostolių, kai 2011 metais buvo 88 tūkst. litų pelnas.

Aukciono direktorius Mindaugas Kokoška aiškino, kad per 2012 metus apytiksliai negauta 346 tūkst. litų pajamų. Dėl blogų oro sąlygų, sumažėjusio žuvų kiekio žvejai neišgaudė 1183 tonų pagal kvotas numatytų menkių.

2012 metais nuostolingai veikęs aukcionas išgyvens iš ankstesniais metais sukaupto pelno. 2012 metų pabaigoje iš viso buvo 133 tūkst. litų nepaskirstytino pelno.

Po atleidimų kilo atlyginimai

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono atlyginimai yra vieni mažiausių tarp valstybės įmonių. 2012 metais aukcione dirbo 8 darbuotojai. Jų vidutinis atlyginimas be mokesčių sudarė per tris tūkstančius litų. Jos vadovo atlyginimas siekė per keturis tūkstančius litų. Jis buvo vienas mažiausių tarp valstybės įmonių vadovų atlyginimų.

Dauguma valstybės įmonių 2012 metais didino atlyginimus. Paanalizavus valstybės įmonių veiklą labiausiai įsiminė tai, kad per 2012 metus „Lietuvos pašte“ atleidus net 308 darbuotojus vadovybės kiekis nesumažėjo, o atlyginimai vadovams per metus padidėjo net 849 litais. Vidutinis vadovų atlyginimas sudarė 9 204 litus. Toks atlyginimas gali pasirodyti keistokai, nes kai kur „Lietuvos pašto“ skyriuose laiškininkai dirba už 0,3 etato atlyginimą. Žmonės nebenori eiti dirbti į paštą, todėl nebenešiojami laikraščiai, vėluoja laiškai. Konkrečiai tokia situacija yra susidariusi Klaipėdos rajono Priekulės miestelio pašte.

2012 metais iš visų Lietuvos valstybės įmonių daugiausiai darbuotojų atleido Visagino atominė elektrinė – 801. Tai ir suprantama, nes ji likviduojama. Po jos yra „Lesto“ (694 darbuotojai) ir jau minėtas „Lietuvos paštas“. Visose šiose bendrovėse po darbuotojų atleidimo pastebimai kilo vadovybės atlyginimai: „Visagino AE“ – 1457 litais iki 13 795 litų, „Lesto“ – 618 litų iki 11 965 litų.

Mažino vadovų atlyginimus

Tarp valstybės įmonių didžiausias darbdavys buvo bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Joje 2012 metų pabaigoje dirbo 12 329 žmonės. Per 2012 metus padaugėjo 163 darbuotojais. Šią didelę bendrovę valdo 6 asmenų vadovybė. Jų vidutinis atlyginimas siekė 13 832 litus.

Iš Klaipėdos valstybės įmonių daugiausiai darbuotojų buvo „Klaipėdos naftoje“ – 360. Per 2012 metus priimti 52 nauji darbuotojai. Šią bendrovę valdė 6 vadovai. Jų vidutinis atlyginimas sudarė 19 862 litus.

Lietuvos jūrų laivininkystėje dirbo 341 darbuotojas. Per 2012 metus jų sumažėjo 11. Vidutinis vadovų atlyginimas siekė 10 231 litą. „Smiltynės perkėloje“ pernai dirbo 86 darbuotojai. Iš jų laivyne – 48. Laivyno darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 3 545 litai, bendrovės vadovų – 6 917 litų, generalinio direktoriaus – 7606 litai.

Išsiskyrė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji per 2012 metus atsisakė 22 darbuotojų. Jų liko 243. Vietoje 6 vadovų liko dirbti 5. Vadovų atlyginimai per mėnesį sumažėjo vidutiniškai 198 litais ir bendrai siekė 11 068 litus. Vadovų atlyginimus per 2012 metus iš visų Lietuvos valstybės įmonių mažino tik „Litgrid“ (158 litais), jau minėta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Kauno oro uostas (208 litais).

Vertingiausios įmonės

Iš transporto sektoriaus viena vertingiausių Lietuvos įmonių yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

100 proc. valstybės valdomos įmonės vertė pernai išaugo 13,4 proc. arba 192 mln. litų. Tokį vertės augimą lėmė investicijos į uostą ir uostui tvarkyti iš ES gautos lėšos. Uosto direkcijos dotacijų vertė per 2012 metus padidėjo nuo 38 iki 203 mln. litų. 83,8 mln. litų skirta uosto laivybos kanalui gilinti ir platinti, 61,8 mln. litų keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengti, 21,3 mln. litų privažiavimo keliams į uostą tvarkyti.

„Klaipėdos naftos“ akcijų vertė augo 7,8 proc. ir 2012 metų pabaigoje sudarė 350 mln. litų. Augimą lėmė 38,6 mln. litų akcijų emisija, kuri padidino valstybės dalį šioje bendrovėje nuo 70,63 iki 72,32 proc.

Lietuvos jūrų laivininkystės akcijų kaina dėl sukauptų didelių nuostolių pernai mažėjo 27,8 proc.

Transporto sektoriuje pernai didėjo skolos. Jos sudarė per 747 mln. litų. Vykdydama daug ir įvairių ES projektų labiausiai skolinosi Lietuvos geležinkelių bendrovė. Jos skolos per 2012 metus padidėjo 85 mln. litų. Tiek Uosto direkcija, tiek Lietuvos jūrų laivininkystė skolas mažino.

Lietuvos geležinkeliai gavo ir didžiausią dalį ES dotacijų. Jų kiekis šioje bendrovėje jau siekia vieną milijardą 700 mln. litų. Pernai ši dalis padidėjo beveik 30 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

alfa uk

alfa uk portretas
tai kam buvo parduotas KLASCO,jeigu visais laikais duodavo pelna,ir tuom paciu MAZEIKIU NAFTA,SVYTURYS.???????????????

Klausimas

Klausimas portretas
Nustebino Klaipėdos naftininkų vadovų atlyginimai. Kodėl valstybė taško pinigus? Vien vadams per mėnesį apie 115 tūkstančių? Kokie genijai dirba toje bendrovėje, kad mokami tokie pinigai?

Nuomonė

Nuomonė portretas
bet tai čia tiesiog negerbimas uostamiesčio, kai visas pelnas nubyra į vilnių. visi uostai klesti išskyrus Klaipėdą plius su "mirusiu" senamiesčiu :(
VISI KOMENTARAI 4

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos mero žmona pasidalijo pikantiška vyro ir V. Matijošaičio nuotrauka
    Klaipėdos mero žmona pasidalijo pikantiška vyro ir V. Matijošaičio nuotrauka

    Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko žmona Inga Grubliauskienė, kuri šiuo metu išvykusi į užsienį, savo feisbuko paskyroje pasidalijo nuotaikinga nuotrauka. ...

    13
  • Kai kuriems Stintų šventė baigėsi neprasidėjusi
    Kai kuriems Stintų šventė baigėsi neprasidėjusi

    Šeštadienį į Palangoje vykstančią Stintų šventę pakliuvo anaiptol ne visi norintys. Prie įvažiavimo į kurortą rikiavosi kelių kilometrų ilgio automobilių eilė. Ne tokie kantrūs svečiai gręžėsi ir važiavo atgal, taip ir ...

    6
  • Pirmoji Lietuvos šimtmečio klaipėdietė – Laisvė
    Pirmoji Lietuvos šimtmečio klaipėdietė – Laisvė

    Vasario 16-ąją pirmoji Klaipėdoje gimė mergaitė vardu Laisvė. Šią ypatingą valstybės dieną uostamiestyje pasaulį išvydo net 9 mažyliai – keturios mergaitės ir penki berniukai. ...

    13
  • O. Žalienei – Riterio kryžius
    O. Žalienei – Riterio kryžius

    Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų –...

    1
  • Apie pavojų informuos ženklai
    Apie pavojų informuos ženklai

    Prie trijų miesto pagrindinių viadukų siūloma įrengti kintamosios informacijos kelio ženklus. Jie vairuotojus įspėtų apie pavojų – pvz.,kad danga slidi, nurodytų, kokį saugų greitį reikėtų pasirinkti. ...

    3
  • Kova už laisvę: Visvydo tėvonijos brolija
    Kova už laisvę: Visvydo tėvonijos brolija

    Klaipėdoje pokario metais gyvavo Visvydo tėvonijos Vytauto grandis – neginkluotos rezistencijos organizacija, vienijusi būsimuosius mokytojus. Šie jauni žmonės tikėjo, kad jiems pavyks tautą sutelkti kovai su sovietų valdžia ir atkurti Li...

  • Miestas nusidažė trispalvėmis – klaipėdiečiai švenčia Lietuvos atkūrimo gimtadienį
    Miestas nusidažė trispalvėmis – klaipėdiečiai švenčia Lietuvos atkūrimo gimtadienį

    Pasibaigus rytinėms pamaldoms minia klaipėdiečių žingsniavo į Atgimimo aikštę, kur vyko Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimas. Ta proga menininkei Aidai Raimondai Pečeliūnienei už neatlygintiną metų darbą įteikta simbolinė Klai...

    17
  • Švelni žiema žada užsibūti
    Švelni žiema žada užsibūti

    Šventinį savaitgalį pajūryje išsilaikys žiemiški orai. Šiandien džiugins viską nubalinsiantis sniegas, o sekmadienį nuotaiką kels šviečianti saulė. ...

    2
  • O. Žalienei – Riterio kryžius
    O. Žalienei – Riterio kryžius

    Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių, tarp jų –...

    8
  • Sukurta originali trispalvė iš balionų
    Sukurta originali trispalvė iš balionų

    Klaipėdos „Verdenės“ progimnazijos bendruomenė Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį paminėjo surengdami pilietinę akciją „Pajūrio vaikai po šimtmečio vėliava“. Minėjime, kuris vyko vasario 15 dieną, dalyvavo kon...

    6
Daugiau straipsnių