- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jūrose ir vandenynuose nutiesti įvairūs kabeliai Žemę apraizgė tarsi voratinkliai, gal kiek mažiau vandenyse yra vamzdynų.
Per milijoną kilometrų kabelių
Naudojantis tarptautinio jūrinio tinklo „Submarine Cable Map“ pateiktais duomenimis, buvo sukurtas vizualus Žemės rutulio modelis su arterijomis – vandenyno dugne paklotais kabeliais.
Juos pasitelkę mes galime naudotis internetiniu ryšiu, socialiniais tinklais, akimirksniu susisiekti su bet kokiu internetiniu puslapiu, esančiu vos ne kiekviename Žemės rutulio regione. Gal tik Antarktidoje nėra visaverčio ryšio, nes teoriškai ten ir žmonės negyvena.
Įvairūs kabeliai yra apraizgę Žemės planetą.
Teigiama, kad šiuo metu jūrose ir vandenynuose yra paguldyta apie 1,5 milijono kilometro kabelių, kurių ilgis nuo kelių šimtų ar kelių tūkstančių kilometrų iki kelių dešimčių tūkstančių kilometrų.
Ryšiai: Žemės planetą apraizgę ryšio kabeliai.
Patys ilgiausi yra Europą su Amerika ar Aziją su Amerika ar netgi Europa jungiantys tarpžemyniniai ryšio kabeliai.
Trumpesni gali būti atskiras salas ir žemynus jungiantys ryšio kabeliai.
Senos linijos palieka
Šiuo metu Žemės planetoje skaičiuojama apie 500 aktyvių povandeninių ryšio kabelių. Dauguma kabelių yra palyginti ploni – 5–10 centimetrų skersmens. Juose tarsi į kasą supinti tūkstančiai lyg plaukas plonų laidelių. Vandenyje kabeliai yra lengvai paklojami, todėl ir išraizgė žemynų pakrantes ir vandenynus. Kai linijos sugenda, baigiasi jų tinkamumo laikas, niekas nepasirūpina, kad jas reikėtų surinkti.
Vietoj sugedusio kabelio nutiesiamas naujas. Tiesiog praplaukia specialus laivas su didžiulėmis kabelių ritėmis – ir nauja linija jau yra. Kabelių klojimo technologija yra gerai išvystyta. Netgi Europoje veikia kabelių gamyklos.
Procesas: priekrantėje ant dugno specialiame metalo apvalkale nuleidžiamas ryšio kabelis.
Prieš dedant kabelius į jūrą ar vandenyną atliekamas klojimo rajono tyrimas. Stengiamasi išvengti gilių įdubų, kad kabelis ant dugno gultų kaip įmanoma švelniau.
Šiuolaikinio kabelio apvalkalai yra tvirti, pritaikyti jūros ar vandenyno dugno aplinkai. Dideliame gylyje kabeliai nejaučia nei vandenyno bangavimų, nei siaučiančių uraganų.
Kabeliai tiesiami ir į Baltiją
Sudėtingiau yra tiesti elektros kabelius.
Jie būna gerokai trumpesni, nes nėra prasmės elektros linijų vedžioti ilgu atstumu. Vedžiojami trumpesniu atstumu elektros kabeliai paprastai tiesiami seklesniuose vandenyse.
Ilgiausias pasaulyje povandeninis elektros kabelis „North Sea Link“ pradėtas naudoti kaip tik šiomis dienomis. 720 kilometrų ilgio 1 400 megavatų (MW) kabelis jungia Norvegiją su Jungtine Karalyste. Jį nutiesti kainavo 1,6 mlrd. svarų sterlingų.
Technologijos: Europą apraizgę ir ją su Amerika jungiantys optiniai kabeliai.
Išskirtinė elektros kabelių jūroje specifika ir tai, kad jie turi būti itin saugūs. Jie ne šiaip sau nuleidžiami į dugną, bet guldomi į specialius lovius. Kabeliai turi būti apsaugoti ir nuo laivų, ir nuo incidentų ar netgi nuo galimų sąmoningų diversijų.
Elektros kabelių klojimas jūroje yra gerokai brangesnis nei ryšio kabelių.
Ilgesnis ir pasirengimo tokiam kabeliui tiesti laikotarpis.
Jūrose pakrantės zonose elektros kabelių sparčiai daugėja. Jų tinklai vienas po kito nusitiesia nuo vėjo jėgainių parkų jūroje.
Šiuo metu Lietuvos jūrų pakrantėje yra paklotas „NordBalt“ elektros kabelis iš Švedijos į Lietuvą, kur jis į krantą „išlipa“ Smiltynėje, Klaipėdos pietinėje dalyje.
Dar vienas elektros kabelis artimiausiais metais Baltijos jūros dugnu į Lietuvą bus nutiestas iš Lenkijos. Jis iš jūros iškils netoli Šventosios. Toje pat vietoje iš jūros turėtų būti nutiestas ir naujas elektros kabelis iš planuojamo statyti vėjo jėgainių parko.
Dar sudėtingiau ir brangiau jūroje kloti naftos ar dujų vamzdynus. Tam reikia ne tik labai kruopštaus jūros dugno tyrimo, ilgų derinimų, bet ir specializuotų palyginti didelių laivų, specialių bazių krante, kur būtų laikomi įvairaus skersmens vamzdžiai.
Baltijos jūroje žinomiausios iš Rusijos į Vokietiją einančios dvi dujų vamzdyno „Nord Stream“ linijos. Lenkija nuo Nechožo vietovės per Baltijos jūrą taip pat norėtų nutiesti dujotiekio liniją iki Danijos ir toliau iki Norvegijos.
Darbas: ant jūros dugno klojami tūkstančiai kilometrų vientiso kabelio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bendruomeniškiausios Lietuvos seniūnijos titulas – Priekulei
Respublikinio bendruomenių konkurso „Bendruomenė – Švyturys 2023 – kelias į sėkmę“ apdovanojimuose nuskambėjo ir Klaipėdos rajono vardas. Priekulės seniūnija su bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kult...
-
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – ribojimai dėl statybos darbų
Naujosios Uosto ir Danės gatvių sankryžoje – laikinai ribojamas eismas. Čia vykdomi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų statybos darbai. Nors buvo planuota iki balandžio 26-osios šiuos darbus užbaigti, dėl nenumatytų aplinkybių to ...
-
Palangoje – pokyčiai dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą
Ketvirtadienį Palangos savivaldybės taryba apsisprendė dėl vietinės rinkliavos už automobilių statymą nustatytose apmokestinamose kurorto vietose pokyčių. Jie priimti Palangos rinkliavų centro siūlymu. ...
-
Po rietenų dėl automobiliais užgrūstų kiemų – atsakas: lopšelis-darželis aikštelės neatvers1
Baltijos prospekte daugiabučių gyventojai piktinasi, esą šalia esantis lopšelis-darželis turi didelę stovėjimo aikštelę, tačiau draudžia joje vaikų tėvams statyti mašinas. Automobiliai paliekami daugiabučių kiemuose, o ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje3
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų17
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?43
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant2
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...