- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Žvejyba: iš tralo Baltijoje išpilamos sugautos žuvys.
-
Tyrimas: iš laivo „Mintis“ imami įvairūs dugno nuosėdų mėginiai.
-
Įtaka: Baltijos jūros dugno vietos po tralavimo su balkšvos spalvos Beggiatoa genties bakterijomis.
-
Schema: vykdant ankstesnius tyrimus Baltijos jūros Lietuvos vandenyse fiksuotos intensyviausio tralavimo vietos.
Aplinkos apsaugos agentūra analizuos, kaip Baltijos jūros dugną gaudant žuvis veikia tralavimas.
Dvejų metų tyrimas
„Dugniniai tralavimai yra vienas efektyviausių žvejybos būdų, bet tuo pačiu jie itin žaloja jūros dugną. Tralavimai vykdomi apie 75 proc. visos Baltijos jūros išskirtinės ekonominės zonos bent kartą“, - teigta Aplinkos apsaugos agentūros medžiagoje, kuri pateikta ieškant tyrėjo, kuris analizuos tralavimo įtaką.
Šiam tyrimui numatyta maždaug 66 tūkst. eurų suma, kuri skiriama iš ES lėšų.
Ypač žalingi tralavimai lengvesnėje jūros dalyje su smėlio dugnu. Tokių vietų nemažai yra Baltijos jūros Lietuvos pakrantėse.
Numatyta, kad tralavimo tyrimai bus atliekami 20 mėnesių iki 2020 metų su galimu jų pratęsimu pusmetį.
Kiek ilgai išlieka žymės?
Po tyrimo planuojama nustatyti rajonus, kuriuose vyksta intensyvesnis tralavimas.
Tralavimų intensyvumas bus vertinamas pagal laivų stebėjimo sistemos duomenis. Visi laivai, taip pat ir žvejybiniai privalo turėti jų vietos nustatymo jūroje sistemas.
Intensyvaus tralavimo zonose jūroje 40-80 metrų gyliuose, kur yra smėlio - dumblo dugnas, planuojama atlikti netgi akustinius tyrimus. Kokybiškai tokius tyrimus galima atlikti su sonaru ir daugiaspinduliniu echolotu.
Panašiems tyrimams vykdyti puikiai tinka Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“.
Intensyvesnis Baltijos jūros dugno tyrimas iš dalies susijęs ir su tuo, kad Baltijos jūroje pastaraisiais metais katastrofiškai sumažėjo vertingų žuvų - menkių. Tai iš dalies siejama ir su tralavimu, nes jis sunaikina dugno bendrijas, kurios yra įvairių Baltijos jūros žuvų maitinimosi bazė.
Atliekant tyrimus bus bandoma išsiaiškinti, kiek ilgai jūros dugne išlieka tralų žymės, kaip greitai atsikuria dugno gyvūnų bendrijos.
Ankstesnis tyrimas nustebino
Panašus tyrimas Lietuvoje jau buvo atliktas anksčiau. Jį 2014-2016 m. vykdė Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė.
Tyrimas parodė, kad padėtis dėl tralavimo nėra gera.
Tuomet iš beveik ketvirčio milijonų laivų stebėjimo sistemos įrašų buvo išskirti 69 tūkst. įrašų laivų, kurie traluoja. Atlikus jų plaukimo trajektorijų analizę paaiškėjo, kad intensyviausi tralavimai nuolat vykdyti pietvakarinėje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje 30–70 m gylyje.
Tyrimų metų paaiškėjo, kad žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai ir kiti, kurie yra svarbus dugninių žuvų maisto šaltinis.
Tyrimas davė ir teigiamos informacijos – tik apie 10 proc. intensyvaus tralavimo teritorijų persidengia su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms ir nykstančioms jūrinėms antims – nuodėgulėms. Šie jūriniai paukščiai retai matomi krante, maitinasi dugno gyvūnais panerdami į 30–40 m gylį. Jūros dugno būklė jiems yra ypač svarbi.
Prieš 4-5 metus vykusiuose tyrimuose mokslininkus nustebino vaizdai, kurie atskleidė iki tol nežinomą dugninio tralavimo poveikį – sieros vandeniliu turtingų gilių nuosėdų atidengimą jūros dugno paviršiuje. Šiose vietose nėra deguonies. Jūros dugno gyvūnams nuodingu sieros vandeniliu čia maitinasi Beggiatoa genties bakterijos. Jų kolonijos jūros dugne lengvai atpažįstamos, nes kaupdamos sierą įgauna balkšvą spalvą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena2
Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...
-
Klaipėda puošiasi šventėms2
Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą9
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!5
1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...
-
„Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje5
Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais12
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras13
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“2
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras9
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...