Visos atliekos turi savo vietą – ar žinome, kaip jas tvarkyti?

„Sąvartynai ne guminiai, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios (maisto ir žaliosios) atliekos pūdamos išskiria dujas, prisidedančias prie klimato kaitos, o plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Tuo tarpu naujų pakuočių gamybai vėl eikvojami gamtos ištekliai.“

Šiuo metu geriausiai su atliekomis besitvarkantys regionai – Alytus ir Tauragė. Alytuje daugiau kaip pusė visų komunalinių atliekų perdirbama arba panaudojama, o Tauragėje gyventojai aktyviai atlieka pirminį rūšiavimą namuose.

Savivaldos institucijos, taip pat regioniniai atliekų tvarkymo centrai yra parengę investicinius projektus ir atidavę regionų plėtros taryboms vertinti. Iki šių metų pabaigos bus sudaryti ES fondų lėšomis finansuotini projektų sąrašai, kartu numatant ir rodiklius, kiek ir kuriuose regionuose bus įrengta naujų konteinerinių, didelių gabaritų aikštelių, įsigyta biologinių atliekų surinkimo konteinerių. Planuojama dalyti individualioms valdoms skirtas kompostavimo priemones, sukurti atliekų paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą.

Atsakingas kiekvienas

Klaipėdoje, Panevėžio gatvėje, gyvenanti Edita sako, kad už atliekas atsakingi visi, kas jų turi. „Juk perkame pieną, duoną, įvairias košes. Vadinasi, namuose tikrai sukaupiame pakuočių. O jei turime atliekų, esame atsakingi ir už teisingą jų tvarkymą“, – sako ji ir priduria, kad geriausia savo buitį sutvarkyti taip, kad tų atliekų liktų kuo mažiau.

„Kam į dėžutę supakuotą produktą pakuoti dar ir į plastikinį maišelį? Arba kiekvienam vaisiui imti po atskirą maišelį? Maisto atliekų galima išvengti gerai susiplanavus pirkinius, – įsitikinusi moteris. – Jei kiekvienas jas tvarkytų tinkamai, o ne mestų bet kur, ir aplinka būtų švaresnė, ir atliekos nebepūtų sąvartynuose ar miško aikštelėse.“

Prie Editos namo stovi atliekų rūšiavimo konteineriai, todėl stiklas, plastikas ir popierius iš jos namų keliauja būtent ten, kur priklauso.

„Man tikrai nesunku rūšiuoti, namuose turime atskiras dėžes stiklui, plastikui, popieriui. Dabar yra galimybė ir į taromatus sumesti gėrimų pakuotes. Manau, žmonės nerūšiuoja, nes tiesiog pritingi, atrodo, tai užims daug laiko. Mums taip pat reikėjo šiek tiek pastangų išsiugdyti naują įgūdį, bet dabar tai beveik tas pats kaip išsivalyti dantis – net nebesusimąstome.“

Jos nuomone, labai svarbu, kad žmonės atliekas rūšiuotų dar ir dėl to, kad kai kurios jų gali tapti vertingais dalykais. „Esu girdėjusi, kad, pavyzdžiui, stiklo duženas galima perdirbti daugybę kartų. Iš vieno kilogramo šukių galima pagaminti tiek pat naujo stiklo, o išmestas butelis gamtoje irtų kelis šimtmečius. Be to, perdirbant stiklą susitaupo gal 40 proc. gamybai reikalingų energijos išteklių“, – pasakoja klaipėdietė.

Mesti, kur priklauso

Stiklą, popierių, plastiką, tekstilę – mesti į specialius rūšiavimo konteinerius, stambiagabarites atliekas – priduoti tam skirtose aikštelėse, o bioskaidžias atliekas – kompostuoti, – tokį atliekų tvarkymo pradžiamokslį žino beveik kiekvienas.

Daiva Skrupskelienė, vienos atliekų tvarkymo bendrovės vykdomoji direktorė sako, kad visos atliekos turi savo vietą, todėl turi būti šalinamos ten, kur priklauso.

„Palyginus tik nedidelė dalis gyventojų pirmenybę teikia kompostavimui, kol kiti žaliąsias atliekas ir toliau meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, veža į sąvartynus ar pamiškes, dar blogiau – degina. Toks neatsakingas elgesys ne tik nepadeda spręsti aplinkosaugos problemų, bet jas ir pagilina, – sako ji.  – Kompostavimo naudą lengva „pasverti“ praktiškai: nukritusius lapus galima deginti, taip padidinant gaisro riziką ir išlaidas cheminėms trąšoms, arba tiesiog panaudoti kompostui, taip apsaugant ir aplinką, ir piniginę.“

Kita dažnai ne ten kur reikia patenkanti atliekų dalis – stambiagabaritės atliekos. Kelininkai neretai pasiskundžia iš miško aikštelių, pakelių ir autobusų stotelių surenkantys senų baldų, padangų ar statybinių atliekų.

Visos jos turėtų keliauti į specialias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Klaipėdos mieste jos įrengtos Plieno ir Tilžės gatvėse bei Šiaurės prospekte.

Į tokias aikšteles gyventojai taip pat gali nemokamai atvežti antrines žaliavas ir buityje susidarančias pavojingas atliekas. Šiose aikštelėse surinktos didžiosios atliekos, tokios kaip seni baldai, durys, langai išardomi, švari mediena vežama kompostuoti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, metalo laužas perduodamas jį superkančioms įmonėms, o pavojingos atliekos – tokių atliekų tvarkytojams.

Daugiau informacijos apie atliekų surinkimo vietas regione: www.kratc.lt