Vokietijoje išleistas unikalus Lietuvos pamario krašto žemėlapis

Kuršių marios ir apylinkės – vientisos, nedalomos valstybių sienų, kaip dabar. Pamario kaimai pavaizduoti su jiems priklausiusių kuršvalčių vėjalenčių ženklais. Atkurtos XX a. pirmosios pusės Klaipėdos krašto gyventojams gerai žinotas vertybės – nerijos kopos su žymesniais kyšuliais, miškų masyvai, pievos, pelkės. Išvardinti vietovių, upių pavadinimai, pateikta kalbos savitumų. Išnašose pažymėti svarbesni krašto įvykiai, amatai. Aprašyti pamarį išgarsinę varnų gaudytojai, poledinė baidomoji žvejyba, pavaizduota 1900 metais įsteigta Rasytės paukščių stebykla. Daug išmonės parodyta pažymint būdingus augalus, verslinę reikšmę turinčias Kuršių marių ir Baltijos žuvis, pilkuosius garnius, plačiaragius briedžius. Kukliau pristatyti kultūros paminklai, dvarvietės su parkais ir kapinaitėmis, rašytojų gimtosios ir svarbių istorinių įvykių vietos.

Kiti žemėlapiai

Vertėtų prisiminti, kad iki R.Pyčo jau buvo išleista ir daugiau pamario krašto žemėlapių. Bene labiausiai žinomas 1906 metais Berlyne Bogdano Giseviuso leidykloje išspausdintas Klaipėdos krašto mokyklinis sieninis žemėlapis. Jį parengė tuometis vyriausiasis karališkosios apskrities mokyklų inspektorius Carlas Orischas. Žemėlapis saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Po R.Pyčo Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros dėstytojas, juodkrantiškis dailininkas, nerijos tautodailės tyrėjas Albertas Krajinskas 1992–1995 metais parengė 20 atskiriems kultūros, amatų ir buities klausimams skirtų žemėlapių.

Nedideliu kiekiu buvo išspausdintas žemėlapis „Kuršių marių kultūra ir amatai“. Jame pavaizduoti nuo 1959 m. kraštotyrinėse išvykose aplink marias surinkti tautodailės piešiniai. Šis darbas tapo knygininkų ir tautodailės rinkėjų vertybe. Tai kol kas vienintelis bandymas nepriklausomoje Lietuvoje atnaujinti istorinį pamario gamtos ir kultūros žemėlapį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių