Vos už 7 kilometrų nuo Juodkrantės - visiškas antikurortas

Dėl kosminių kainų Kuršių Neriją pradedantys lenkti ramaus poilsio gerbėjai ieško alternatyvų šiapus marių. Juodkrantę ir Dreverną skiria tik 7 kilometrų marių ruožas. Tačiau Juodkrantėje klesti „lovų“ nuoma, o štai Drevernoje nerasi ne tik kur pernakvoti, bet ir rūkytos žuvies prekyviečių.

DELFI domėjosi žvejų kaimo gyvenimu ir vietos žmonių išskirtinumu.

Vietinių būdą iliustruoja ankstyvo pavasario įvykis, kurį čia vis dar prisimena: keturračiu atvykėliai nutarė palakstyti ledu, bet grįždami įsmuko į vandenį. Paprašyti padėti, dreverniškiai net į kalbas nesileido. Motociklas mirko vandeny.

Laimei, atvykėliai Drevernoje turėjo pažįstamą. Jis su vienu pašnekėjo, su kitu. Kadangi pagalbos prašė savas, vyrai nutarė pagelbėti. Ramiai suplanavo, kaip viską darys, kas ką pasiims, nuvažiavo prie marių pasižiūrėti, kaip galima prieiti ir pradėjo darbą: lynais užkabino, traktoriumi tempė - teko išsimaudyti ir lediniame vandenyje.

Paskui žvejai pasakojo matę, kai atvažiavo tas keturratis. Nors jau buvo prašilę, vienas nulipo ant ledo, koja padaužė ir nutarė, kad laikys. Atsisėdo ir nurūko ledu. Kaip ir buvo galima tikėtis, grįždami įsmuko į vandenį.

„Žvejai muselininkai labai gerai sako: reikia mokėti skaityti upę. Koks dugnas, kaip sūkuriuojasi vanduo. Panašiai ir čia. Gamta diktuoja savo. Drevernoje amžini skersvėjai, ties mariomis yra sūkuringa vieta ir jei per ledą eini į Juodkrantę - saugokis, toje vietoje jis visada plonesnis“, - DELFI sakė miestelyje gyvenanti Valentina Žigienė.

Vietiniai tuos dalykus žino. Ir kai atvažiuoja žmonės, kurie, galima sakyti, nesiskaito su gamta, labai pasitiki savimi - gauna atgal.

„Suprantu vietinius, kurie nepuola atvykėliams padėti. Jeigu jie nekreipia dėmesio į žvejus, maždaug: „jūs čia sėdėkit, žvejokit, o mes „kieti“ rūkstam ledu į marias“, kodėl paskui reikia padėti viską žinantiems?“, - nesistebi etnografiniam J. Gižo sodybos muziejui vadovaujanti Valentina.

Taigi, reikia mokėti skaityti ne tik upę, bet ir šio krašto žmones.

„Jeigu turi kažkokį reikalą į žmogų - kreipiesi. Jei sako, kad pagalvos - palik jį ramybėje, tegu pagalvoja. Jei pasakė: „ne“ - jis savo nepakeis. Tačiau jei pasakė: „taip“ - gali nebesirūpinti, daryti savo darbus, nes sutartu metu ateis, laiku bus prie tavo durų ir laiku padarys, ką pažadėjo“, - patyrė prieš kelerius metus Drevernoje apsigyvenusi V. Žigienė.

Vokiška tvarka

Čia - buvusi Prūsijos teritorija su amžina kova tarp lietuvių ir vokiečių. „Kiek teko kalbėti su istorikais, kad ir kaip lietuvninikais vadinami vietiniai kovojo su vokietinimu, vokiška tvarka čia liko. Žmonės buvo ir yra labai tvarkingi, darbštūs ir viską planuojantys“, - sakė V. Žigienė.

Muzikologas Viktoras Januškevičius, Drevernoje pabendravęs su paštininke, kultūros darbuotoja ir muziejaus pagalbininke, pastebėjo, kuo čionykštės skiriasi nuo aukštaičių: „Mačiau tris skirtingas moteris, tačiau jas jungia ta pati tonacija - jos nekoketuoja ir nesimaivo“.

„Jeigu eini į darbą ir sutinki vietinį žmogų, kuris tave pašnekina - nesvarbu, kad esi susitaręs skambinti ar kilo gaisras - turi skirti jam dėmesio. Nes žmogus sustojo, vadinasi nori tau kažką pasakyti ar pasiklausti. Kitąsyk ir pusvalandį prašnekame. O jei žmogus nugirsta, kad kaime kažkur laidotuvės - susistabdys, paklaus, ar ką žinai, ką darom, kokios pagalbos reikia. Žodžiu, jie su savo emocijomis tau į akis nelenda, bet jei yra reikalas - kaip mat susitelkia“, - pastebi naujakurė.

Žvejų kaimas

Dreverna nuo seno žinoma kaip žvejų kaimas. Dirbamos ir gyvenamos žemės pelkėtoje vietovėje buvo labai nedaug, todėl vietiniams ją reikėjo atsikovoti iš vandens.

Kai pastatė prieplauką, kuri dabar vadinama uosteliu, liovėsi potvyniai, o iki to laiko pavasarį viskas plaukdavo.

Palyginti su ankstesniais laikais dabar Dreverna - apmirusi. Sovietmečiu čia veikė žvejų ūkis. Kuršių mariose vyko pramoninė žvejyba, žmonės augino žąsis.

Dar anksčiau, kas išgalėjo turėti medinę valtį, taip pat vertėsi žvejyba. Netoli buvo žuvų turgus, į kurį Vilhelmo kanalu ir upėmis atplaukdavo prekeiviai. Į bažnyčią Priekulėje dreverniškiai taip pat plaukdavo valtimis.

Dabar didesnė dalis Drevernos gyventojų - vyresnio amžiaus žmonės. Vasarą judėjimo daugiau: suvažiuoja vietinių vaikai, atostogoms grįžta anksčiau čia gyvenę vokiškos kilmės žmonės, į specialų uostą didesnių miestų gyventojai vasarai susiveža jachtas, vyksta jėgos aitvarų stovyklos.

Miestelyje dar likusi pagrindinė mokykla, vaikų darželis, yra kultūros centras, biblioteka, muziejus. Apylinkėse nemažai žemių supirkęs stambus ūkininkas, kuris augina ankstyvąsias bulves, tad dalis drėverniškių dirba pas jį.

Slepiasi išvarginti viešumos

V. Žigienė Dreverną vadina dar neatrasta. Tačiau ji nuo seno traukia menininkus, ypač tapytojus. Sako, tarp repeticijų čia niekam nematant mėgsta pažvejoti ir Klaipėdos muzikinio teatro orkestro dirigentas ir kiti viešumos išvarginti žmonės.

Paklausta, kodėl Drevernoje daug tuščių namų ir butų, tačiau neįmanoma rasti nuomojamų ir kodėl, skirtingai nuo Kuršių Nerijos, šiame Klaipėdos rajono miestelyje neplėtojamas turizmas, Valentina užsiminė apie čia planuojamus atidaryti svečių namus. Situacija po truputį keičiasi. Keistųsi ir greičiau, jei ne biurokratiniai trukdžiai.

Netoli etnografinės J. Gižo sodybos gyvenanti moteris moka rūkyti žuvį, turi didžiulę verandą ir Juodkrantės pavyzdžiu norėtų prekiauti žuvimi. Tačiau, pasirodo, viskas kur kas sudėtingiau, nei atrodė: jai reikia perdarinėti namo planą, kad dalis būtų pripažinta komercinės paskirties, už tai mokėti didžiulius pinigus. Atrodo, numos į tai ranka ir nieko nebedarys.

„Muziejui būtų labai gerai, kad šalia atsirastų tokia vieta. Nes dabar atvažiuoja žmonės į Dreverną, pasivaikšto, paklausia, kur galėtų nusipirkti žuvies ar prisėsti išgerti kavos. Jei tokia vieta atsirastų, žmonės ilgiau čia užsibūtų. Tačiau kol kas keliaujantys pamariu visų pirma aplanko mus ir jau paskui važiuoja toliau, nes prasideda restoranėliai, kur galima papietauti, viešbutukai“, - pasakojo etnografinės sodybos muziejaus vadovė.

Ieško senų valčių

Svarstydama, kiek ilgai Dreverna išsaugos autentišką atokaus prūsų žvejų kaimo vaizdą, V. Žigienė sakė, jog tai priklausys nuo vietos žmonių ir kiek jie pasiduos modernizacijai.

„Žinoma, reikia sutvarkyti vejas, takus, gal prisodinti šiam kraštui būdingų augalų. Bet jei pristatysim vėtrungių, bus tas pats, kaip Juodkrantėje ir Nidoje, kurios jau seniai apsistatė vėtrungėmis. Todėl dabar ieškom senų valčių, kurių žmonės dar turi ir statysim prie muziejaus vietoje sukiužusios. Galvojam, kad šalia tiktų ir šiam kraštui būdingi venteriniai tinklai, su kuriais vietiniai dar ir dabar žvejoja“, - sakė prieš trejus metus Drevernos gyventoja tapusi Valentina.



NAUJAUSI KOMENTARAI

2kart2

2kart2 portretas
as tai Kaunietis.Ir neginu Neringieciu... Bet cia yra tik marios, bet nera JUROS...

SVEIKINU

SVEIKINU portretas
visus DREVERNIŠKIUS linkiu jiems kuo geriausios SĖKMĖS stiprybės ir sveikatos gražinant savo nuostabų kaimelį kurį esant žinau jau 10 metų linkiu kad atsirastų kuo daugiau RĖMĖJŲ ir norinčių prikelti ir SUTVARKYTI šį nuostabų LIETUVOS kampelį

Čiubaka

Čiubaka portretas
nė piršto nebūčiau pajudinęs. Užp.iso tie ektremalai
VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • KU rektoriaus rinkimai – lyg ant ledo lyties
    KU rektoriaus rinkimai – lyg ant ledo lyties

    Vienas Klaipėdos universiteto steigėjų, uostamiesčio politikas Vytautas Čepas po rektoriaus rinkimų, kuriuose prireiks antro turo, išreiškė apgailestavimą, kad įstaigos vadovas nebuvo išrinktas iš karto. Esant tokiai sudėt...

    1
  • Aplink Klaipėdą – afrikinio kiaulių maro užkratas?
    Aplink Klaipėdą – afrikinio kiaulių maro užkratas?

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai perspėja, jog aplink uostamiestį veriasi savotiškas afrikinio kiaulių maro užkrato žiedas. Nors didžiuosiuose šalies miestuose ūkininkų veikla uždrausta, pajūrio kraštui ...

    5
  • Virš klaipėdiečių galvų – pūvančios lajos
    Virš klaipėdiečių galvų – pūvančios lajos

    Uostamiestį prižiūrinčios įmonės iki šiol kovoja su rugsėjo pabaigoje pajūrį talžiusios audros padariniais. Aiškinama, jog vėjas išvertė 67 medžius, nulaužė šimtus šakų, tačiau iki šiol dešimtys...

    3
  • Klaipėda netrukus kvies į Kadetų mokyklą
    Klaipėda netrukus kvies į Kadetų mokyklą

    Ateinančių metų rugsėjį Klaipėdoje duris atvers Kadetų mokykla. Šiandien, spalio 17 d., posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė, kad Kadetų mokykla būtų kuriama Ievos Simonaitytės mokyklos pagrindu. Planuojama...

    8
  • Paaiškėjo Plungės liberalų kandidatas į merus
    Paaiškėjo Plungės liberalų kandidatas į merus

    Liberalų sąjūdžio Plungės skyriaus visuotiniame narių susirinkime bendru sutarimu buvo patvirtintas kandidatas į merus. Juo tapo Plungės skyriaus pirmininkas ir dabartinis meras Audrius Klišonis. ...

    1
  • Į Bengaliją motociklininkai išvyko su duona ir lašiniais
    Į Bengaliją motociklininkai išvyko su duona ir lašiniais

    Trečiadienį į ekspediciją motociklu išlydėtas žurnalistas, keliautojas Rimas Bružas ir klaipėdietis verslininkas, visuomenininkas Aurimas Mockus. Jie sieks atkartoti žymaus keliautojo Antano Poškos kelią nuo Baltijos iki tolimosios Beng...

    6
  • A. Daujotas: Lietuvoje yra vienas oro uostas, tik jis turi tris pakilimo takus
    A. Daujotas: Lietuvoje yra vienas oro uostas, tik jis turi tris pakilimo takus

    Liepos pabaigoje Palangos oro uosto direktoriaus pareigas pradėjęs eiti Andrius Daujotas pasakojo, kad nuo 2005-ųjų aptarnaujamų keleivių skaičius oro uoste padidėjo tris kartus, tačiau ateityje tikimasi dar didesnio augimo. Visai neseniai kaip vienas...

    3
  • Įspėja klaipėdiečius: mieste padidėjo oro tarša
    Įspėja klaipėdiečius: mieste padidėjo oro tarša

    Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad trečiadienį Klaipėdos miesto oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo kietųjų dalelių paros normos viršijimą. ...

    20
  • Slengiuose vyks gyventojų apklausa
    Slengiuose vyks gyventojų apklausa

    Pirmąjį lapkričio sekmadienį Slengiuose bus rengiama gyventojų apklausa, kuria siekiama išsiaiškinti gyventojų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos prijungimo prie Klaipėdos miesto. ...

    23
  • Uostamiesčio kiemuose bus šviesiau – parengti nauji projektai
    Uostamiesčio kiemuose bus šviesiau – parengti nauji projektai

    Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos užsakymu šiuo metu rengiami nauji daugiabučių namų kiemų apšvietimo projektai. Tikslas – įrengti apšvietimą daugiabučių namų kiemuose. ...

    7
Daugiau straipsnių