Vyriausybės pasitarimas Klaipėdoje: daugiausia dėmesio uostui

Išvažiuojamame Vyriausybės pasitarime daugiausia dėmesio buvo skirta uosto reikalams, tačiau rasta būdų, kaip išspręsti ir kelias miesto problemas. Tiesa, konkrečių sprendimų buvo priimta mažai.

Įrengs giliavandenes krantines

Nuspręsta, kad rytoj vyksiančiame Vyriausybės posėdžiuose bus svarstomas nutarimas Klaipėdos valstybinį jūrų uostą paskelbti nacionalinės svarbos objektu. Tuomet esą bus lengviau vystyti uosto infrastruktūrą, jį plėsti, nes būtų supaprastintos procedūros. Svarbiausia iš jų - žemės paėmimas visuomenės poreikiams. 

Taip pat nuspręsta vystyti Rytų - vakarų transporto koridorių, kad Klaipėdos uostas galėtų tapti tiltu tarp Azijos šalių ir Vakarų Europos. Todėl esą reikia vystyti sausumos infrastruktūrą, kad ja iki uosto atkeliautų kroviniai.

Vyriausybės pasitarime svarstytas klausimas dėl galimybės Klaipėdos uoste statyti Baltmax krantines, numatant jose galimybę įrengti suskystintų dujų ir naftos terminalus.

„Tai nereiškia, jog atsisakoma galimybės įrengti giliavandenį uostą, uosto direkcija turi tęsti galimybių studijų rengimo procesą. Dabar svarstoma galimybė šiaurinį molą pratęsti gilyn į jūrą ir prie jo įrengti giliavandenes krantines, kuriose būtų naftos ir suskystintų dujų terminalai“, - kalbėjo A.Kubilius.

Lypkiams pažadėjo pinigų

Valstybė neatsisako ketinimų Klaipėdoje ar greta jos įkurti logistikos centrą. Nors nemažai tokių steigia privačios uosto kompanijos, tačiau, anot Valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, valstybė taip pat turi turėti logistikos centrą, ypač dabar, kai apsispręsta vystyti Rytų ir Vakarų transporto koridorių.

Tiesa, kol kas nenuspręsta kur logistikos centras galėtų atsirasti. Į šį klausimą turi atsakyti parengta galimybių studija. „Vietą esame aptarę, bet nesakysime, kad aplink niekas nesupirktų žemių“, - teigė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.  

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius labiausiai džiaugėsi, jog Vyriausybė prižadėjo, kad galiausiai bus išspręstas Lypkių gyventojų iškeldinimo iš Laisvosios ekonominės zonos klausimas. Joje ministrai pirmiausia ir apsilankė. Lypkiškiai surengė piketą, kuriame priminė, kad jau seniai buvo nuspręsta juos iškeldinti, tačiau niekaip neskiriam pinigų įsigyti naujus būstus.

„Iškeldinti keliasdešimt šeimų reikia 18 mln. litų. Nusprendėme, jog 2 mln. litų skirs Ūkio ministerija, 9 mln. litų duos bendrovė „Fortum Heat Lietuva, kuri Laisvojoje ekonominėje zonoje nori statyti termofikacinę elektrinę. Reikia dar 7 mln. litų. Su finansų ministre Ingrida Šimonyte įsipareigojome juos surasti“, - teigė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Tačiau taip ir neaišku, kada šie pinigai pasieks gyventojus.

Teatrų problemų neišsprendė

Kiti uostamiesčio rūpesčiai liko tarsi nuošalyje. Nors žadėta daug dėmesio kirti Klaipėdos teatrų problemoms, tačiau būdų jas išspręsti taip ir nerasta. A.Kubilius konstatavo, jog dėl muzikinio teatro naujo pastato statybos yra pateikti tokie dokumentai, kurie nėra tinkami gauti paramą iš ES fondų. Pinigų iš valstybės biudžeto nėra galimybių skirti. Todėl gali strigti ir Dramos teatro rekonstrukcija, kuriai reikia 18 mln. litų.

„Valstybės investicijų programa yra labai smarkiai apkarpyta, nebėra resursų“, - optimizmo nesuteikė A.Kubilius. Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis taip pat negalėjo pasakyti, ar Dramos teatro rekonstrukcijai kitiems metams pinigų bus skirta. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių