Vystant uostą – ir aktualūs gyventojų klausimai

Reaguoja į iškeltas problemas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai turi intensyvų susitikimų su Klaipėdos miesto bendruomenėmis grafiką. Jau įvyko susitikimai su Klaipėdos bendruomenių asociacija, Melnragės, Vitės, Žvejybos uosto, Senamiesčio, Karklės, Girulių, Smeltės bendruomenių atstovais.

„Pastebėjau tendenciją, kad pradžioje žmonės ateina su doze nepagrįstos kritikos, išankstinėmis fobijomis, o išeina, tikiuosi, aiškiau suvokdami, kad uosto vystymas nėra kas nors baisaus“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Susitikimuose, anot jo, išryškėjo trys klausimų grupės. Pirma, kokią įtaką pajūriui darys išorinio uosto statyba. Antra, kaip Klaipėdos mieste mažinti geležinkelių poveikį. Trečia, kaip mažinti uosto poveikį gyventojams.

„Esame dėkingi už klausimus, pagrįstas pastabas ar siūlymus. Bet kartais būna ir keistų klausimų. Pavyzdžiui, už keliasdešimt kilometrų nuo uosto nutolę rajonų atstovai klausia, kaip jiems bus kompensuojama už uosto plėtrą“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Į klausimus dėl išorinio uosto detaliausiai atsakys Poveikio aplinkai vertinimo studija. Su kai kurių krovos įmonių atstovais vyko ne vienas Uosto direkcijos vadovybės susitikimas dėl būtinybės mažinti galimą poveikį gyventojams.

„Iš „Klaipėdos naftos“ išgirdome - ji skirs didelę sumą pinigų, kad maksimaliai būtų sugaudyti kvapą skleidžiantys lakieji junginiai. Jie nėra nuodingi, bet nemalonus kvapas kelia žmonių nepasitenkinimą. Apie galimybes mažinti krovos poveikį kalbėjomės su „Achemos grupės“ koncerno ir KLASCO vadovais. Jie taip pat mums pristatė planus kaip tai daryti. Mums taip pat rūpi, kad poveikis gyvenamai aplinkai būtų kuo minimalesnis“, - tikino A.Vaitkus.

Stotelių reikėtų ir mieste

Uosto direkcija teigia siekianti susitikimuose su gyventojais suteikti žmonėms kuo platesnį supratimą apie uostą, plėtros vizijas. Bendravimas su žmonėmis esantis naudingas ir platesne prasme.

„Daugelis galvoja, kad Uosto direkcija yra atsakinga už viską, kas vyksta uoste ir netgi mieste. Yra kelių metų studijos ir stebėjimai, kurie akivaizdžiai įrodo, kad žymiai didesnį poveikį žmonėms daro miesto transportas, jo organizavimo schema, šildymo sistema“, - svarstė A.Vaitkus.

Uoste veikia trys stacionarios oro taršos matavimo stotys, taip pat yra daugybė mobilių stočių. Jų duomenys nuolat analizuojami. Pastebėta, kad taršos fonas žymiai padidėja, kai pučia ne vakarų vėjai nuo jūros ir uosto, o rytų vėjai nuo miesto.

„Tiriant bendrą Klaipėdos miesto ekologiją oro taršos matavimo stočių turėtų atsirasti ir pačiame mieste. Tai būtų naudinga ir uostui, ir miestui. Būtų galima geriau įvertinti, kaip sutvarkyti uosto ir paties miesto transporto srautus mieste, gerinti bendrą gyvenimo kokybę Klaipėdoje“, - svarstė A.Vaitkus. 

Uoste - naujausios technologijos

Uosto direkcija ir visas uostas pastaruoju metu skiria daug dėmesio gerinant ekologinę situaciją.

A.Vaitkus pastebėjo, kad susitikimuose su miesto bendruomenių atstovais yra labai gera proga pristatyti tai, kaip iš esmės keičiasi ekologinė situacija uoste, ypač Malkų įlankoje. Sovietmečiu remontuojant laivus ji buvo užteršta sunkiaisiais metalais. Malkų įlanka baigiama visiškai išvalyti. Anksčiau grunto valymas vyko ir prie Klaipėdos laivų remonto, Baltijos laivų statyklos.

Susitikimuose su žmonėmis pristatoma ir tai, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi patys Klaipėdos uosto krovos procesai. Uostas yra vienas moderniausių Baltijos jūros regione. Jame daugelyje terminalų naudojamos uždaros krovos sistemos. Įsigyjami naujausios modifikacijos, efektyviau ir tyliau dirbantys kranai, kita įranga.

Vystyti uostą visada yra naudinga, nes tuo pačiu atnaujinamos jo technologijos, ieškoma būdų kaip spręsti vieną ar kitą iškylančią problemą, tarp jų ir dėl ekologijos.  

Uosto bendrojo plano sprendinių viešinimas vyksta nuo birželio 4 iki rugpjūčio 6 dienos. Jį apibendrins viešas baigiamasis susirinkimas - konferencija, kurioje bus atsakyta į aktualius klausimus. Tai labai svarbu, nes Uosto bendrojo plano sprendiniai rengiami 15 m., o koncepcija – 25 m. laikotarpiui. Sprendiniais bus įtvirtinta galimybė uoste pasiekti 17 m gylį, suformuoti naujas teritorijas, nutolusias nuo gyvenamųjų rajonų, įsisavinti naujas teritorijas pietinėje dalyje, o šiaurinėje pastatyti išorinį uostą jūroje.