Žaliam žvejo kiemelyje - vasaros dirbtuvės (foto)

Paskutinės pavasario dienos vešlia žaluma ir kupliom alyvų žiedų kekėmis apsupo Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinę pajūrio žvejo sodybą. Berželyje vinguriuoja devynbalsė, darželyje želia rūtos, o po žydinčiu šermukšniu šurmuliuoja vaikų būrelis. Koks dešimtis susėdę aplink stalą dažo iš medžio išdrožtas paukščių ar gyvūnų figūrėles, kiti mąsto, ką čia svarbaus pavaizdavus ant asmeninio amuleto ar raktų pakabuko, treti drožiasi medinį žaidimų kauliuką.

Po šermukšniu šurmuliuoja piemenėliai

–Ar lengvai vaikai paleidžia iš rankų plastikinius telefonus, ar noriai žaidžia su mediniais, Lietuviško kaimo praeitį menančiais, žaislais? – klausiu žvejo sodybos kieme besidarbuojančios tautodailininkės Angelės Rauktienės.

–Iš pradžių tai visi sako, kad nenori, nemoka, kad plastikiniai telefonai jau tapo jų rankomis, kojomis ir akimis, – šypsosi pagyvenusi moteris. – Bet greit nagai jiems panyžta – mato, kad vienas dūdelę pasidarė, tai jau ir visiems reikia.

Jai be galo tinka tautinis drabužis: drobinė siuvinėta palaidinė, tautine juosta perrišta ilga nebalinto lino liemene. Tikrai nepavadinsi kostiumu  – tai greičiau tikras kasdienis, jai įprastas drabužis. Ant stalo gausu medinių žaisliukų, dažų, šepetukų, keletas įrankių, jūros bangų nugludintų medžio šakų. Iš pirmo žvilgsnio – tos glotnios šakelės – tik medžiaga kokiam nors drožiniui. Tačiau pakeltos Angelės rankų, šakelės akimirksniu atgyja – akyse virsta įvairiausiais paukščiais.

–Čia – kregždutė, čia –  kielė, čia – gervė, - sukioja Angelė medžio šaknies ar šakos nuolaužą.

Ir iš tiesų matai, kaip gamta pati kartoja savo formas: įmažina paukštelius medyje tiksliai ir išraiškingai. Tik reikia dar žmogiškojo jautrumo: pastebėti, pakelti iš po kojų.

–Net akytės yra, – pastebi Angelė.

Rankdarbiais džiaugiasi ir pasaulio matę

Antra savaitė ji tyliai triūsia Jūrų muziejaus žvejo sodyboje. Be papildomos reklamos ar triukšmo pritraukdama ir mažus, ir didelius lankytojus prisėsti ir sukurti patiems originalų suvenyrą iš pajūrio.

–Kiekvienas darbelis yra ypatingas, - sako Angelė. – Tai, ką darai savo rankom juk nepalyginsi su kičine kiniška produkcija.

Tautodailininkei pritaria ir  su dešimtmete dukra prie darbelių stalo sėdinti moteris.

–Dabar gyvenam Airijoj, – sako ji. – Atvažiavom savaitei atostogų į gimtinę ir labai džiaugiamės užsukę į Jūrų muziejų.

Mergaitė, kol kalbėjomės, baigė nusidažyti geltoną medinio viščiuko figūrėlę.

Pasak moters, ji džiaugiasi, kad ir Lietuva neatsilieka nuo Vakarų: su šeima dažnai lankosi muziejuose Airijoje, kur visada gausu panašios kūrybinės veiklos lankytojams.

–Kai vyksta su klase į muziejus – tai visada  nemokamai, – pasakojo moteris.

Nemokama ir ponios Angelės kūrybinė-edukacinė dirbtuvėlė „Ei kieno kieno žalias kiemelis?..“ Lietuvos jūrų muziejaus Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje. Tokią prabangą muziejus sau leidžia dėka Kultūros ministerijos paramos ir supratimo, kad būti pasyviu lankytoju muziejuje jau daug kam neįdomu.

Gražiausi – lietuviški ornamentai

Angelė ir jos vyras Vytautas Raukčiai yra garsūs Žemaitijoje tautodailininkai, privataus margučių muziejaus „Buities ir margučių palėpė“ įkūrėjai. Sovietmečiu dirbusi dailininke-apipavidalintoja, moteris džiaugiasi, kad iš savo mamos paveldėjo gebėjimą ir norą kurti rankdarbius, drožti margučius, kepti duoną ir pyragus. Jų improvizuotame muziejuje Vainute, įkurtame ūkinio pastato antrajame aukšte, – daugiau nei tūkstantis įvairiausių margučių iš viso pasaulio, pagamintų iš visokių medžiagų.

–Yra ir putpelės, ir stručio kiaušinių išmargintų, – pasakojo tautodailinkė.

Tačiau jai pačiai didžiausias džiaugsmas – vis naujų lietuviškų tradicinių margučių ornamentų, skirtingų etniniuose Lietuvos regionuose,  atradimai.

Bus galima pasiruošti ir Rasoms, ir Gandrinėms

Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje Angelės dirbtuvėlėje galima bus apsilankyti kiekvieną mėnesį, Dirbtuvių temos gražiai dera su senosiomis pavasario, vasaros šventėmis: Sekminėmis, Rasomis, Kupolėmis, Gandrinėmis.

–Pavasaris – piemenukų metas, – sako tautodailininkė. – Tad šias dvi svaitės gaminome piemenėlių žaislus: birbynes, švilpukus, žaidėme piemenėlių žaidimus, kalbėjomės apie papročius. Ir Sekmines atšventėm.

Kas suskubs, dar ir šį savaitgalį spės žvejo sodyboje pasigaminti karklo dūdelę.

Birželio 11-16 ir 25-30 dienomis žvejo kiemelis kvepės žolėmis: bus pristatomos žoliavimo tradicijos, kupoliavimas, kuriamos šieno skulptūrėlės, pinami vainikai.

–Taip pasirengsime slapčiausiai vasaros šventei – Joninėms , – žada Angelė .

Liepos tema skirta duonai, nes gi, kaip sako seni žmonės, Šventa Ona - duonos ponia. Liepos 2-7 ir 23-28 dienomis žvejo sodybos edukacinių dirbtuvių “Ei, kieno kieno žalias kiemelis?..” dalyviai džiaugsis  vasaros gamtos dovanomis: gamins vaško skulptūrėles, lies žvakes, net mokysis medų kopinėt.

Rugpjūčio 6-11, 20-25, 31 ir rugsėjo 1 dienomis po šermukšniu vyks nedidelė Baltramiejaus mugė:  bus mezgami  tinklai, mokomasi drožti, skrynias raštais marginti,, lauko gėlių puokštes palydint vasarą komponuoti.

Kas suskubs į vasaros dovanų viešnagę po šermukšnių žvejo sodyboje, tas daug ko išmoks, širdį pailsins ir akį pradžiugins.