Žmogus – tobuliausias judėjimo mechanizmas

Uostamiestyje pėstiesiems skiriama per mažai dėmesio. Tuo įsitikinęs vienas Darnaus judumo metų iniciatorių – Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Pasak jo, būtent pagarbos pėsčiajam reikėtų pasimokyti iš Vakarų Europos šalių.

Pėsčiųjų takai pamirštami

„Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Čekijoje ir jau net Lenkijoje nerasi vietos, kad pasibaigtų pėsčiųjų ar dviračių takas ir nebebūtų kur eiti. Visur yra jungtys“, – tvirtino vicemeras.

Pasak A.Šulco, minėtose šalyse dviračių ir pėsčiųjų takų būklė yra ne prastesnė nei automobiliams skirtų kelių.

Visa tai rodo pagarbą pėstiesiems, kurios ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje trūksta.

„Mums to reikia išmokti. Kai pas mus kalbama apie gatvės remontą, tiesimą ar rekonstrukciją, visiems iškyla vaizdinys, kad važiuojamojoje dalyje liejamas asfaltas. Gatvės priklausiniai – šaligatviai, dviračių takai yra pamirštami. Pagarba pėsčiajam – pagrindinis dalykas, kurio mes turime išmokti“, – atkreipė dėmesį vicemeras.

Įkvėpė interesantės filosofija

A.Šulcas prisiminė, kaip pietinėje miesto dalyje gyvenanti moteris pasiskundė vienu pėsčiųjų taku. Klaipėdietė teigė, kad pastarojo būklė prasta ir jį reikia remontuoti.

„Gavęs skundą visada nuvažiuoju į vietą ir pats įvertinu situaciją. Nuvykau apžiūrėti ir šio pėsčiųjų tako. Pasivaikščiojau“, – pasakojo vicemeras.

Anot jo, vietomis tarybiniais laikais klotos plytelės buvo patrupėjusios, įskilusios, tačiau situacija nebuvo visiškai prasta.

A.Šulcas tvirtino, kad mieste yra kur kas blogesnių takų, kurių plytelės visiškai nusidėvėjusios, atšokusios, o palijus susidaro balos. Tačiau į priėmimą atėjusi moteris išdėstė savo filosofiją, kuria, A.Šulco nuomone, turėtų vadovautis visi.

Klaipėdietė pasakojo, kad du kartus per mėnesį ji išsiruošia į miesto centrą, senamiestį. Vieną kartą eina į bažnyčią, kitą – į teatrą.

„Tomis progomis apsiaunu aukštakulnius batelius. Įsivaizduokite, kaip reikia eiti tuo taku. Avint aukštakulnius, tai padaryti beveik neįmanoma“, – vicemerui aiškino moteris.

Klaipėdietė taip pat pridėjo, kad tame nelygiame take mamos moko vaikučius vaikščioti.

Judėjimą reikia skatinti

Pasak A.Šulco, išgirdus tokias mintis, į viską pasižiūri kitomis akimis.

„Mes dėl mažiausios duobės važiuojamojoje kelio dalyje keliame skandalą, o į apleistus pėsčiųjų takus dažnas nekreipia dėmesio. Svarbiau lieti asfaltą. Ilgą laiką niekas nesirūpino pėsčiaisiais. Tik ratuotaisiais, tačiau tai reikia keisti“, – pabrėžė vicemeras.

Mero pavaduotojo teigimu, kol nesuvoksime, kad reikia gerbti pėsčiuosius, tol būsime vargšais.

„Pirmiausia turi būti pėstieji, tada dviratininkai ir tik tada – savaeigės transporto priemonės. Žmogus – tobuliausias judėjimo mechanizmas. Visų pirma vaikščioti yra sveika, antra – tai neteršia aplinkos. Tad žmogui reikia sudaryti geriausias sąlygas judėti“, – teigė vicemeras.

A.Šulcas tikino, kad visa darnaus judumo filosofija sukasi apie žmogų.

„Žinoma, negalvojame tik apie sportišką jaunuolį. Mąstome apie visų amžiaus grupių, sveikatos būklės žmones. Visiems turi būti sudarytos geros judėjimo galimybės“, – akcentavo mero pavaduotojas.

Pastaraisiais metais uostamiestyje imtasi aktyviau tvarkyti pėsčiųjų takus. Šaligatviai suremontuoti S.Šimkaus, Vytauto, Liepų, K.Donelaičio gatvėse. Planuojama atnaujinti ir pėsčiųjų taką, kuris veda nuo Taikos prospekto iki Gedminų gatvės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių