Prieglaudos vos spėja gelbėti į keblią padėtį patekusius gyvūnus – žmonėms siunčia svarbią žinią

Gyvūnų prieglaudos vos spėja gelbėti į keblią padėtį patekusius naminius ir laukinius gyvūnus. Kai kuriems padėti nebeįmanoma. Gamtininkai tikina, kad žmonės pernelyg aktyviai kišasi į gyvąją gamtą, stengdamiesi gelbėti kiekvieną gyvą padarą, net jei jam pagalbos nereikia.

Bute – 29 katės

Pirmadienį Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų "Nuaras" darbuotojai darbo turėjo nuo ankstyvo ryto.

Pirmiausia jie skubėjo į Debreceno gatvę, kur buvusio bendrabučio kambaryje gyvenantis vyras augino 29 kates.

Šleikštus jų skleidžiamas tvaikas buvo juntamas dar lauke.

Katės buvo neprižiūrėtos, žmogaus būstas buvo virtęs dvokiančia landyne.

Paimti gyvūnai bus apžiūrėti, paskiepyti ir sterilizuoti.

Visus šiuos gyvūnus reikėjo ne tik paimti iš žmogaus būsto, bet ir pasirūpinti jų gerove.

Gandriukams – pavojus

Vėliau vienas po kito sekė pranešimai apie toliau nuo Klaipėdos į bėdą patekusius gandriukus. Pasirodo, gandrai suka lizdus ne tik iš pagaliukų ir šapelių, jie savo būsto stiprumui panaudoja sintetinius virvagalius, polietileno maišelius ir kitokias gamtai nedraugiškas priemones.

Ūgtelėję gandriukai kartais įsipainioja į tvirtas medžiagas ir negali iš jų išsivaduoti.

Pirmadienį Kretingos rajone gyvenantys žmonės pranešė, kad Tintelių kaime ir Grūšlaukėje mato gandralizdžiuose įstrigusius gandriukus.

Vienas jų buvo keblioje padėtyje – tarsi būtų pasikoręs už kojos. Paukštis kabojo išskleidęs sparnus, jį tvirtai laikė koją apraizgęs virvagalys.

Šį jauniklį pavyko išgelbėti.

Kitas vis dar yra apie 12 m nuo žemės esančiame lizde, iškviestiems ugniagesiams nepavyko jo pasiekti, nes žmonių išsigandęs į kažką įsipainiojęs paukštis vis pasitraukdavo į kitą savo būsto pusę, kuri ugniagesiams buvo nepasiekiama.

"Nuaro" darbuotojai paprašė vietos gyventojų stebėti padėtį, tikimasi, kad paukštis išsivaduos pats.

Stirniukas nugaišo

Pirmadienį priešpiet pagalbos telefonu pranešta apie netoli Palangos metalinėje tvoroje įstrigusį stirniuką.

Panašu, kad stirnos jauniklis nesėkmingai bandė peršokti tvorą, susižeidė, tada norėjo pralįsti po tvora ir įstrigo tarp virbų. Apie į bėdą patekusį gyvūną pranešę žmonės minėjo, kad stirniukas kraujuoja.

Visi "Nuaro" darbuotojai tuo metu buvo išvykę į atokesnes vietas, todėl į Palangą nevyko. Netruko paaiškėti, kad jų pagalbos ir nebūtų prireikę.

Gelbėtojai parankinėmis priemonėmis išvadavo jauniklį, bet jis buvo per sunkiai sužeistas, nusikamavęs ir po kelių minučių nugaišo.

Gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" administratorė Gintarė Liutkuvienė pasakojo, kad prieglaudoje šiuo metu gyvena gandrų, čia tvirtėja išgelbėtas lūšiukas ir kiti laukinės gamtos gyvūnai.

Gintarė Liutkuvienė: žmonių invazija į gamtą atsisuka prieš gyvūnus ir jų gyvenimo įstatymus.

Gelbėdami kenkia

"Vasarą visada turime daugiau darbo. Nemažai laiko atima ir bendravimas su adekvačiai situacijos negebančiais vertinti žmonėmis. Vieni reikalauja gelbėti kiekvieną pamatytą paukštį, kiti negeba pasirūpinti savo augintiniais. Žmonių invazija į gamtą atsisuka prieš gyvūnus ir jų gyvenimo įstatymus. Meilė gyvajai gamtai pasireiškia primityviai – surinkus pagalbos telefono numerį. Kai visi sužeisti paukščiai ir gyvūnai nešami į prieglaudą, augantys plėšrūnai neturi galimybės išmokti medžioti. Taip žvėrys nusilpsta. Susiduriame su situacija, kai nusilpęs lūšiukas nesugeba papjauti net putpelės ūkininko sodyboje. Todėl raginčiau miške išsekusius ar sužeistus paukštelius palikti ten pat. Jų nereikia gelbėti", – kalbėjo G.Liutkuvienė.

Gyvūnų gelbėtojams vis dažniau tenka traukti iš bado mirties gniaužtų į raudonąją knygą įtrauktus gyvūnus – jie netenka galimybės atlikti miško sanitarų vaidmenį, o gamta nebegyvena natūralios atrankos principu.

Vieni trapiausių gyvūnų, pasak G.Liutkuvienės, yra stirnos. Po lūžusių galūnių operacijos dauguma jų nugaišta vos pabudusios po narkozės.

Labai dažnai miestiečiai mano, kad pilkųjų kirų jauniklius reikia gelbėti. Pasirodo, šie paukščiai išmoksta skraidyti šokdami nuo žemės ir bandydami plasnoti, kol sugeba išsilaikyti ore.

Kol išlipę iš lizdo jaunikliai vaikštinėja žeme, tėvai juos prižiūri ir gina nuo pavojų, todėl žmonėms atrodo, kad mažyliai yra iškritę iš lizdo ir juos būtina gelbėti.

Čiurlių mažylius reikėtų patupdyti ant medžio šakos, nes nuo rankos jie nenuskris.

Labai dažnai pranešama apie sužalotus gandrus. Jie net registruojami į atskirus žurnalus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

pensininkei

pensininkei portretas
bet šis paslaulis tai ne vien tik pensininkai....

pensininkė

pensininkė portretas
o kad taip žmonėmis rūpintumėtės
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių