- Ieva Liškevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Be vandens likęs Laukžemių tvenkinys nusėtas daugybe negyvų žuvų. Savanoriai piktinasi, jog nebuvo deramai pasirūpinta jų nutekinimu į Danę.
Likimo valiai nepaliks
Keturias dienas trukęs žuvų transportavimas iš Laukžemių į kitus vandens telkinius baigtas.
Apie 60 savanorių sekmadienio pavakarę atsipūtė lengviau. Trinyčių, Lazdininkų ir Tūbausių tvenkiniai pasipildė įspūdingo dydžio žuvimis.
Kruopščiai visko suskaičiuoti nebuvo kada, tačiau patys žvejai spėjo, kad per visą šį laiką buvo perkelta apie šešias tonas žuvų.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo manymu, skaičius yra kuklesnis – apie dvi tonas.
V.Marozo žodžiais, kita dalis žuvų gana sėkmingai nukeliavo į Danę. Tuo metu gaišenų utilizavimu pasirūpino Rietavo savivaldybė.
Vis dėlto padaryta žala gamtai žvejams kelia nerimą. Klaipėdietis Tomas Navalinskas įsitikinęs, kad nebuvo tinkamai pasirūpinta žuvų nuleidimu į Danę.
"Bandysime klausti užsakovų, projekto rengėjų ir biurokratų, priėmusių tokį sprendimą, ar buvo užtikrintas maksimalus žuvų patekimas į Danę. Jos vaga buvo visiškai neparuošta – nei gylio, nei vandens tėkmės joje, užvirtusi medžiais. Patys, kiek galėjome, savo jėgomis benzininiais pjūklais juos pašalinome", – aiškino pašnekovas.
Skaičiuoja nuostolius
Prarastos gyvūnijos kiekis liūdina. Skaičiuojama, kad vien tik 25 metrų atkarpoje buvo susemta per pusę tonos žuvų gaišenų. Savanorių tvirtinimu, tai yra maždaug apie 5–6 tūkst. vienetų.
"Vidurkį vidutiniškai sudaro 100 gramų svorio delno dydžio žuvys. Jeigu preliminariai skaičiuotume gamtai padarytą žalą ir vienetą įvertintume 30 eurų, išeitų apie 160–170 tūkst. eurų nuostolio. Ir tai – tik 25 metrų atstumu. Dar neaišku, kokio iš viso ilgio yra upelis. Galiausiai, tai tik materiali žala, o kur moralinė? Brėžinyje viskas atrodo vienaip, o gyvenime, pasirodo, yra kitaip", – apmaudą liejo T.Navalinskas.
Vis dėlto savanoriai džiaugėsi, jog pavyko išgelbėti didžiąsias, ypač vertingas žuvis.
Pešasi dėl šamo
Koks kiekis žuvų buvo perkeltas į Trinyčių tvenkinį, kol kas garsiai nekalbama. Mat jau dabar vandens telkinio pakrantė nusėta lengvo laimikio tykančių klaipėdiečių.
"Žmonių čia – kaip turguje. Pensininkai drebančiomis rankomis sėdi prie kranto, bando pagauti vieną itin didelį paleistą šamą. Žvejoti juk neuždrausi. Tik širdį skauda, kad nesineštų namo tokių gigantų. Pasidžiaugei ir paleisk. Norisi, kad mūsų plėšrūnas pagyventų iki pavasario ir spėtų išneršti, tuomet Klaipėdos centre turėsime labai turtingą tvenkinį, kokio nebus niekur kitur Lietuvoje", – vylėsi T.Navalinskas.
Dabar didžiausias galvos skausmas žvejams – kaip iki pavasario vandens telkinį apsaugoti nuo brakonierių.
"Kol kas nė vienam pensininkui nepavyksta jų pagauti. Nors ir kimba, tačiau įrankiai tokioms dičkėms, matyt, neparuošti", – šyptelėjo vyras.
Savanoriai prie Trinyčių tvenkinio tikisi įrengti specialias, į judesius reaguojančias kameras, kuriomis naudojasi aplinkosaugininkai, medžiotojai.
"Jos lengvai užmaskuojamos, yra nematomos. Tarp draugijos narių turime ir medžiotojų, kurie sutiko padėti. Bandysime gaudyti vietinius brakonierius, kurie atsėlins naktį su tinklais. Tad turime dar daug darbo", – atsiduso pašnekovas.
Kad teritoriją saugoti nuo brakonierių padės vaizdo kameros, patikino ir V.Marozas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai6
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba4
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...