Žuvų kvotų skirstymo tvarką jau narplioja ir STT

Tai, ką pasiūlė STT, visiškai atitiktų daugumos žvejų interesus. Jei didžiausias naudotojas gautų 45 proc. kvotų, kaip tai buvo anksčiau, visi dabartiniai Lietuvos žvejai su jiems skirtomis strimelių ir šprotų kvotomis galėtų išgyventi.

STT pasiūlė keisti ir daug kitų V.Juknos taisyklių, nuostatų. Jos šį dokumentą paverstų skaidresniu, suprantamesniu, atvertų kelią naujiems rinkos dalyviams ir užkirstų galimybę naudotis valstybės kvotomis šiurkščiai žvejybą pažeidžiančioms bendrovėms.

"Kišeninė" komisija ir korupcija

Kita STT užkliuvusi su Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymu susijusi probleminė sritis – kvotų skirstymo komisijos veikla.
Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisijos darbas nėra skaidrus, pati ji formuojama netinkamai.
Komisijos sudėtis turėtų būti skelbiama viešai. Tačiau žuvininkystės sistemoje paprasti ir aiškūs dalykai dažnai įslaptinti. Žuvininkystės tarnybos tinklalapyje dalyje "Komisijos ir darbo grupės" nurodyta, kad yra "Žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo komisija", pateikta ir jos sudėtis. Bet nėra jokios informacijos apie Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisiją ir jos sudėtį.
Pavyko rasti 2009 metų Žuvininkystės departamento direktoriaus įsakymą, kuriuo suformuota 7 narių kvotų skirstymo komisija. Kaip ir pastebėjo STT, komisijoje yra net šeši žuvininkystės tarnybos pareigūnai. Iš jų penki pavaldūs tos komisijos pirmininkui Vaclovui Petkui. Iš esmės tai reiškia, kad "komisija yra kišeninė". Žvejai jau ne kartą kėlė klausimą, ar gali dirbti tokia komisija?
Klausimų dėl skaidrumo iškilo ir STT. Ji nurodė, kad "komisijos sprendimai gali būti priimami formaliai, neobjektyviai, gali būti veikiami pavaldžių komisijos narių". STT atkreipė dėmesį, kad į komisiją turėtų būti įtraukti ir asocijuotų struktūrų nariai, kurie gintų žvejybos įmonių interesus.
Dabar Komisijos reglamentas numato, kad į posėdį gali būti kviečiami asociacijų atstovai. Dalies asociacijų atstovai tikino, kad kvietimų jie nesulaukiantys, o komisijos priimti sprendimai jiems ne visada yra žinomi, ypač dėl kvotų rezervų.
STT atkreipė dėmesį, kad nėra ir komisijos sprendimų apskundimo tvarkos. Dirbtinai apsiginti nuo skundų, nenurodant apskundimo tvarkos, yra vienas korupcijos požymių. Kitas požymis, kai sprendimai neskelbiami viešai. Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo komisijos veikloje abu šie požymiai yra. Todėl STT nurodė sutvarkyti komisijos priimtų sprendimų skundimo tvarką, o priimtus sprendimus skelbti viešai Žuvininkystės tarnybos tinklalapyje.
Jame paskelbta, kad gruodžio 17 dieną vyks Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdis, kuriame bus skirstomos 2014 metų žvejybos kvotos.
Ar posėdį jau ves naujos sudėties komisija, ar liks ta pati, kurios sudėtyje STT įžvelgė korupcinių apraiškų?
Civilizuotojo valstybėje po tokių STT išvadų kvotų skirstymo sistema turėtų būti pertvarkoma. Ar 2014 metų kvotos jau bus skirstomos skaidriai, klausimas be atsakymų.