Žvejai laimi kvotų skirstymo teismus

Baltijos jūros žuvininkystėje yra susidariusi tokia situacija, kai dėl netinkamo žuvininkystės administravimo, valdininkų klaidų ateityje gali tekti mokėti dideles kompensacijas žvejams mokesčių mokėtojų sąskaita.

Patyrė nuostolių

Baltijos jūros žvejybos bendrovės „Baltijos žuvys“, „Starkis“, „Stekutis“, „Baltlanta“, ,,Senoji Baltija“, „Sedija“, „Spika“, „Monistico“, E.Narbuto individuali įmonė, prekybos namai „Aistra“, V.Malinausko gamybinė komercinė firma „Stilma“ vieną po kitos Vilniaus teismuose laimi bylas prieš Žuvininkystės tarnybą.

Ginčijami 2013 metų kvotų skirstymo protokolai, kuriais vienai bendrovei buvo skirta apie 80 proc. visų Lietuvos žvejybos Baltijoje strimelių ir šprotų kvotų.

Pavyzdžiui, konkrečiu 2013 m. kovo 26 d. kvotų skirstymo komisijos posėdžio protokolu bendrovei ,,Banginis“ buvo paskirta 1 854 tonos strimelių ir 9 521 tona šprotų.

Žvejų skunduose teisme buvo teigta, kad Žemės ūkio ministerija buvo sukūrusi „Banginiui“ išimtinai naudingą kvotų skirstymo tvarką, todėl kitos žvejų bendrovės neteko didelės dalies kvotų ir patyrė nuostolių.

Pagal buvusio žemės ūkio ministro Virgilijaus Juknos pasirašytas naujas taisykles nurėžus kvotas nuo daugumos bendrovių, jos perleistos vienai bendrovei. Taip „Baltijos žuvys“ neteko 99 t strimelių ir 277 t šprotų, „Baltlanta“ – 84 t strimelių ir 100 t šprotų, „Senoji Baltija“ – 617 t šprotų. Daulies kvotų neteko visos Baltijos jūros žvejybos įmonės, išskyrus „Banginį“.

Neskundžiama nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 15 d. panaikino kvotų skirstymo komisijos protokolą.

Kvotos 2013 m. kovo 26 d. buvo skirstomos remiantis Žvejybos kvotų taisyklių skirstymo 19 punktu, kurį kaip prieštaraujantį teisės aktams panaikino Lietuvos administracinis teismas.

„2013 metų žvejybos kvotų skyrimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams“, – teigiama teismo sprendime.

Daugumai žvejų palankus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas, panaikinęs kvotų skirstymo protokolą, o sykiu ir kvotų skirstymą, buvo apskųstas.

Nors Žuvininkystės departamentas ir Žemės ūkio ministerija tikino, kad viskas buvo atlikta teisėtai ir žvejų interesai nepažeisti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. neskundžiamu sprendimu paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Laimėję pirmąjį mūšį teismuose, žvejai skundė ir vėlesnius kvotų skirstymo protokolus. Neįtikėtina, bet ir toliau kvotos buvo skirstomos naudojantis teismo negaliojančiu pripažintu žuvų kvotų skirstymo taisyklių 19 punktu.

Šių metų sausio 19 d. Vilniaus apygardos teismas nusprendė panaikinti 2013 m. gruodžio 30 d. protokolą, kuriuo žvejams buvo paskirstyta 50 proc. 2014 m. kvotų. Argumentai lygiai tie patys, kaip ir naikinant 2013 metų žuvų kvotų skirstymo protokolą, tik labiau akcentuota, kad tokia kvotų skirstymo tvarka Baltijos jūros žvejybos rinkoje sudarė sąlygas dominuoti vienai bendrovei, nes kiti, negavę pageidaujamų kvotų, patyrė nuostolių.

Žvejai dar yra apskundę du 2014 m kvotų skirstymo protokolus. Jais buvo paskirstyta po 25 proc. 2014-ųjų metų kvotų. Situacija lygiai tokia pat, kaip skirstant 2013 ir su 2014 metų I pusmečio kvotas.

Teismai vyks šiomis dienomis ir jau neabejojama, kad jie bus kelerius metus kvotomis „dusintų“ žvejų naudai.

Skurdinama žuvininkystė

Ankstesnių teismų sprendimų pavyzdžiu daugumai žvejų veikiausiai būsiantys palankūs sprendimai atriš jiems rankas reikalauti kompensacijų už neteisingai skirstant kvotas negautas pajamas.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad negautos daugumos žvejų pajamos gali siekti apie 10 mln. litų – jos už 2013 ir 2014 metus buvo skaičiuojamos dar litais. Kompensacijas žvejams už negautas pajamas – apie 2,9 mln. eurų, kai priteis teismas, veikiausiai turės sumokėti Žemės ūkio ministerija. O kas konkrečiai bus už tai atsakingas – buvęs žemės ūkio ministras V.Jukna, kuris prieš Seimo Kaimo reikalų komiteto valią priėmė daugumai žvejų nepalankią kvotų skirstymo tvarką?

Tai, kad žvejams teks sumokėti kompensacijų, tikriausiai jau supranta dabartinė Žemės ūkio ministerijos vadovybė. Neoficialiais duomenimis, ministerijoje planuojama didelę dalį 2015 metų žvejybos Baltijos jūroje kvotų parduoti aukcione ir taip surinkti pinigų kelerius metus skriaustų žvejų kompensacijoms. Bet didelio kiekio kvotų pardavimas aukcionuose gali turėti Lietuvai negrįžtamų pasekmių. „Dusinant“ daugumą žvejų, dalis jų pardavė savo verslą, ir į Lietuvos žvejybos rinką įėjo Estijos bendrovės. Už jų stovi žuvų perdirbėjai, kurie negailės pinigų, kad supirktų Lietuvos žvejybos kvotas. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje žuvininkystė yra gerokai stipresnė – labiau išvystytas žuvų apdorojimas.

Kaip Lietuvos mastu vienos žvejybos bendrovės naudai buvo nustekenti kiti žvejai, taip dėl Baltijos jūroje neteisingos kvotų skirstymo politikos gali būti nuskurdinta visa Lietuvos žuvininkystės sistema.