- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros priekrantės žvejai verslininkai pasipiktino, kad nuolat nepagrįstai yra kaltinami įvairiais nebūtais dalykais.
Nepagrįsti kaltinimai žvejams
Anot Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininko Mindaugo Rimeikio, bet kas leidžia sau viešai skelbti kaltinimus žvejams verslininkams ruonių žudymu, nelegalia žvejyba, nuslėptais laimikiais, kopų ardymu ir kita, kurių pagrįstumas neįrodytas.
Kasmet vien Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje randami išmesti negyvi ruoniai.
Buvo skelbta, kad, Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, vien 2017 metais buvo išmestas 41 ruonis. Dalis jų jaunikliai, kita dalis nugaišę. Būta ir tokių, kurie turėjo akivaizdžias susidorojimo su jais žymes.
Kaskart radus pakrantėje nugaišusį ruonį pirmiausiai pagalvojama, kad tai žvejų darbas, nes ruoniai yra tarsi jų konkurentai, jie mėgsta iš tinklų „pešti“ žuvis, dažnai jas palieka apgriaužtas.
Patys žvejai sako jau daugelį metų girdintys, jog neva jie naikinantys ruonius. Tačiau žvejai esą ruonių net nematantys. Randantys tinkluose apgadintas žuvis, bet patys ruoniai į tinklus pakliūva itin retai.
Aplinkosaugininkai pajūryje ne kartą bandė sugauti žvejus verslininkus bandančius susidoroti su ruoniais ar bent pasirengusius tokiam susidorojimui. Nepavyko aptikti jokių įrodymų, kad Lietuvos žvejai žudytų ruonius.
Toks vertinimas, kad žvejai kalti dėl ruonių kilo galbūt todėl, jog vienas Lenkijos žvejas viešai buvo užsiminęs, kad susidorojo su ruoniu.
Galbūt kažkas kažką pajūryje ir daro, bet visais atvejais kaltinimai pirmiausiai tenka žvejams. Galbūt taip yra ir todėl, jog jie ne kartą yra viešai pasisakę prieš ruonius, kurie padaro nuostolių sugadindami tinklus. Žvejai stebėjosi ir tuo, kad Švedijoje yra išduodami leidimai ruonių populiacijai mažinti, o Lietuvoje jiems sudaromos „šiltnamio sąlygas“.
"Prikabinami" kitų nusižengimai
Norėdami apsiginti nuo nuolatinių nepagrįstų kaltinimų Priekrantės žvejai verslininkai, anot M.Rimeikio, pradėjo fiksuoti įvairių veikėjų pajūryje daromus nusižengimus. Apie tuos nusižengimus bus pranešama įvairioms Lietuvos valstybinėms institucijoms. Žvejai mano, kad įvairūs pajūryje padaromi nusižengimai yra tiesiog kabinami ant jų, nes tai padaryti lengviausia.
M.Rimeikis ir žvejai piktinosi, kaip lengvai Klaipėdos miesto savivaldybėje išduodami leidimai pajūryje rengti įvairius masinius renginius. Nekontroliuojama, koks lieka pajūris po tokių renginių. Dažnai netgi leidžiama statyti laikinus statinius, konteinerius ant kopų netgi nukasant dalį jų.
Įprasta, kad tokie renginiai su žvejų asocijuotomis struktūromis nėra derinami, nors žvejai jausdamiesi vieni iš pajūrio šeimininkų norėtų, kad tai būtų daroma. Žvejai bent jau žinotų, kas ir kada vyks, pasižiūrėtų ar po renginio sutvarkyta naudota teritorija. Baiminamasi, kad po to, kas nors kitų organizacijų „nuopelnus“ nepriskirtų žvejams.
Kertasi su noru tvarkytis laisviau
Iš vienos pusės tai, kad žvejai rengiasi įdėmiau stebėti pajūrio aplinką, yra gerai, nes jie dažniau už bet kuriuos kitus žmones būna pajūryje. Bet jeigu kiltų kažkokie didesni konfliktai, tai nebūtų naudinga Klaipėdos miestui.
Priminsime, kad Klaipėdos miestas su išorinio uosto statyba susietame sąlygų sąvade yra pateikęs norą, kad visame pajūryje nuo Girulių iki šiaurinio molo, kuris eina pagal miesto ribas, būtų panaikintas Pajūrio juostos įstatymo galiojimas. Miestas norėtų pajūrio teritorijas labiau pritaikyti rekreacinėms reikmėms.
Jei prasidėtų konfliktai tarp žvejų, miesto ir įvairių organizacijų, tai tik parodytų, kad miestas pajūryje negali susitvarkyti savarankiškai. Klaipėdos miesto administracija jau gavo Aplinkos ministerijos raštą, kur teigta, kad ji nepritartų Pajūrio juostos įstatymo galių naikinimui ties Klaipėdos miesto ribomis. Bet kokie nauji incidentai tik sustiprintų Aplinkos ministerijos valdininkų norą neleisti Klaipėdai pajūryje tvarkytis laisviau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis6
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...
-
Kariškius uostamiestyje autobusais veš nemokamai7
Siūloma tarptautinių pratybų „Baltijos operacija 2024“ konferencijos metu renginio dalyviams reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusais važiuoti nemokamai. ...
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba5
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?23
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus21
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...