Žvejų ir ruonių dvikova tęsiasi (pajūris virsta ruonių kapinynu)

Šiemet Baltijos jūros pakrantėse jau rasti 22 negyvi pilkieji ruoniai, kurių dalis buvo nušauti, kiti greičiausiai žuvo tinkluose. 

Pajūris virsta ruonių kapinynu, o Baltijos priekrantė – jų žūties vieta. Šiemet pakrantėse jau rasti 22 negyvi pilkieji ruoniai, kurių dalis buvo nušauti, kiti greičiausiai žuvo tinkluose. Kol kaltinantys žvilgsniai krypsta į žvejus, kol kas nė vienas jų žudant nepagautas.

Rado bėgiodamas

Antradienį tarp Preilos ir Pervalkos nuolat paplūdimiu bėgiojantis žmogus aptiko negyvą ruonį. Kelias savaites atokiau gulėjo ir kitas šios žinduolių rūšies negyvėlis. Jį neringiškiai buvo užkasę paplūdimio smėlyje, tačiau neilgam. Bangos maitą ir vėl išplovė. Šią savaitę ji buvo išgabenta į medžioklės plotus ir užkasta utilizavimo duobėje.

Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, nors ir niekieno neįpareigotas, registruoja visus jūrų gyvūnus, pasirodančius mūsų pakrantėje. Jo duomenų bazėje yra žinių ir apie kiekvieną negyvą ruonį.

Visus registruoja

Pasak A.Grušo, iš šiemet Lietuvoje aptiktų negyvų ruonių 5 buvo nušauti, 12 nuskendo įsipainioję į žvejų tinklus, likusiųjų žūties priežastis nežinoma, nes maitos buvo pernelyg suirusios.
"Mano džiaugsmui, visi 41 mūsų išauginti ir į jūrą išleisti ruoniai yra gyvi. Jie patraukė prie Latvijos bei Švedijos, kur daugiau migruojančių žuvų. Mūsiškiai yra pažymėti ir turi mikročipus" – teigė jūrų gyvūnų specialistas.

Žvejai kratosi

Šiemet ypač pagausėjus kritusių jūros žinduolių daugelis kaltinimų teko priekrantės žvejams. Tačiau jie tokių įtarimų kratosi.

Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus pasakojo trečiadienį gavęs Priekrantės žvejų asociacijos narių raštą, kuriuo jie kreipėsi į Aplinkos bei Žemės ūkio ministrus. Žvejai piktinosi nepagrįstai kaltinami ruonių žudymu.

Pasak V.Petkaus, jie į jūrą šautuvų neima, todėl nušauti gyvūnų negali. Ruoniai yra tokie stiprūs, kad tinklus sudrasko, bet nežūsta į juos patekę. Greičiausiai, gyvūnai tinklais pagaunami jau negyvi.

"Žvejai prašo nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis kiekvienas jūros į krantą išmestas ruonis būtų tiriamas. Kaip galima greičiau turi būti išaiškintos visos aplinkybės: kokie buvo vyraujantys vėjai, atplukdę negyvą gyvūną, prieš kiek laiko jis galėjo žūti. Tada būtų aišku, kur ieškoti kaltininkų. Jei žūtų mūsų žvejų darbo zonoje – priekrantėje, negyvi ruoniai krantą pasiektų nepradėję irti. Nepamirškime, kad suomiai ir švedai turi teisę ruonius šaudyti. O kas dedasi Kaliningrado srityje, mes neturime supratimo. Neturėdami įrodymų kaltinti negalime", – teigė V.Petkus.

Kurs tvarką

Esama žinių, kad Aplinkos ministerija ruošia tvarką, reglamentuojančią, kaip elgtis žvejui, radusiam savo tinkluose ruonį. Planuojama, kad žvejai turės parplukdyti gyvūną į krantą, pranešti apie įvykį specialioms tarnyboms, kurios pasirūpins gaišenos utilizavimu. Viena pagrindinių sąlygų – žvejys neturi būti baudžiamas. Siekiama įvesti tvarką, kad kiekvienu atveju būtų nustatoma ruonio žūties priežastis.

Iki šiol ruonių gaišaties priežasčių niekas netirdavo.

Aplinkos ministro pavedimu aplinkosaugos institucijos aiškinosi Baltijos pilkųjų ruonių kritimo priežastis. Pasak specialistų, pirminiais duomenimis, dauguma išplukdytų pilkųjų ruonių nušauti ne Lietuvoje. Tai rodo jų stipriai apirę kūnai, kurie ilgą laiką išbuvo vandenyje. Buvo tik vienas atvejis prieš 5 metus, kai Lietuvoje stebėtas pilkasis ruonis rastas nušautas.
Šalių kaimynių specialistų teigimu, situacija Lenkijoje dar sudėtingesnė – ten aptikta 40 negyvų pilkųjų ruonių ir jų jauniklių. Latviai randa iki 100 į jūros pakrantę išmestų negyvų ruonių kasmet. Švedija turi kvotas pilkiesiems ruoniams šaudyti iš valčių. Praėjusiais metais švedai nušovė 92 ruonius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prie daugiabučių – dviračių saugyklos
    Prie daugiabučių – dviračių saugyklos

    Verslininkams Klaipėdoje pradėjus teikti dviračių mainų paslaugas, analogiškų planų turėjęs miestas keičia kursą. Pietinėje miesto dalyje, greta daugiabučių, numatoma įrengti dviračių saugyklas. Teigiama, kad tai gyventojus turėtų pas...

  • Inkstų ligos vasarą neatostogauja
    Inkstų ligos vasarą neatostogauja

    Intensyvus poilsio sezonas, vasaros paieškos ir išsiilgtos maudynės ne visada teikia tik malonumą. Net ir atostogaujant galima prisišaukti klastingą ligą, kurios pasekmės – inkstų dializė. ...

  • Reguliarus sportas R. Žiogo šeimai suteikė sveikatos ir darnos
    Reguliarus sportas R. Žiogo šeimai suteikė sveikatos ir darnos

    Spartus gyvenimo tempas ir pareigų našta atima daug laiko ir jėgų. Nebėra kada užsiimti trokštama veikla, o kartais – ir pabūti su brangiausiais žmonėmis. Išlaikyti vidinę pusiausvyrą derinant darbą, karjeros siekius ir ar...

  • Palangos policijos vadovo atranką laimėjo Neringos komisaras
    Palangos policijos vadovo atranką laimėjo Neringos komisaras

    Konkursą į Palangos miesto policijos komisariato vadovo pareigas laimėjo dabartinis Neringos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. ...

    1
  • M. Mažvydo alėjoje – dar viena puošmena
    M. Mažvydo alėjoje – dar viena puošmena

    Uostamiesčio M.Mažvydo alėją papuošė dar vienas meno kūriniu tapęs objektas. Klaipėdiečiai jau gali prisėsti ant suoliuko „Žaibas“, kurį sukūrė skulptorius Gintautas Jonkus, o miestui padovanojo bendrovė „Klaipėdos ener...

    8
  • Iki Jūros šventės liko trys dienos <span style=color:red;>(renginių programa)</span>
    Iki Jūros šventės liko trys dienos (renginių programa)

    Klaipėdos senamiesčio erdvių transformacijos, neįprasti objektai aikštėse ir skveruose skelbia - iki Jūros šventės starto vos kelios dienos. Neatpažįstama Atgimimo aikštė, intriguojantis tandemas – „Kino pavasario&quo...

    3
  • Uostamiesčio gatvėmis važinės tramvajus?
    Uostamiesčio gatvėmis važinės tramvajus?

    Klaipėda svarsto ateityje pereiti prie elektra varomo transporto - pasak mero Vytauto Grubliausko, planuojama parengti studiją dėl galimybių diegti tramvajų arba pirkti elektrinius autobusus. ...

    17
  • Klaipėda taps IT ekspertų susitikimo uostu
    Klaipėda taps IT ekspertų susitikimo uostu

    Debesijos technologijų profesionalus pajūryje suburs šiai sferai dedikuotas renginys „Evolution of IT“, vyksiantis rugpjūčio 4 d. Tarptautinėse IT kompanijose Lietuvoje bei užsienyje dirbantys ekspertai Klaipėdos mokslo ir technologij...

  • „Klaipėdos nafta“ dovanos unikalias patirtis
    „Klaipėdos nafta“ dovanos unikalias patirtis

    Bendrovė "Klaipėdos nafta" (KN) aktyviai rengiasi į duris besibeldžiančiai didžiausiai šios vasaros fiestai – Jūros šventei. Jos dalyviams žadama pažerti neeilinių staigmenų. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiam...

    2
  • V. Mogenis: „Rybportas“ – geras rajonas
    V. Mogenis: „Rybportas“ – geras rajonas

    Dienraštis "Klaipėda" jau devintus metus iš eilės skelbia Metų jūrininko rinkimus. Šiemet vienas iš trijų pretendentų į labiausiai nusipelniusio jūrininko titulą – kapitonas Vytautas Mogenis, jūrine dvasia ...

    7
Daugiau straipsnių