Žvejyba Rusnėje: tinkluose – tonos stintų

Rusniškiai žvejai naktį iš penktadienio į šeštadienį iki paryčių traukė pilnus stintų tinklus – vienu vilkimu kai kurie žvejai į krantą traukė visą toną sveriantį laimikį.

„Pasirodė didstintė“, – penktadienio vakarą tokią žinią vienas kitam perdavinėjo Rusnės žvejai.

Pirmieji didesni stintų būriai Nemuno žiotyse pasirodė dar iš ryto, tačiau Skirvytėje didysis kibimas prasidėjo temstant.

Prie vadinamosios pirmosios ir antrosios Rusnės krantinių žvejų įmonių technika dirbo iki paryčių.

„Girdėjau, kad vyrai viena vilktimi ištraukė po toną ir daugiau. Kažin ar šeštadienio dieną jie dar žvejos, greičiausiai numigę, krante pasirodys vėl vakare“, – pasakojo Šilutėje veikiančių žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkė Sigutė Jokubauskienė.   

Pasak pašnekovės, oro sąlygos žvejų kol kas nelepina.

„Dar yra lyčių, todėl tinklus traukti yra sunku“, – tikino S.Jokubauskienė.

Penktadienio vakarą už kilogramą stintų buvo prašoma 8 litų.

„Tačiau kibimas prasidėjo savaitgalį, supirkėjai gali būti nepasiruošę tokiems žuvies kiekiams. Kaina gali kristi iki 5-6 litų, nes žvejai neturi šaldytuvų. Pirmadienį kaina turėtų išsilyginti ir ji greičiausiai kils“, – pastebėjo specialistė.

Rusniškis mokslų daktaras Arvydas Švagždys, atliekantis šios žuvies populiacijos stebėjimus, tikino, kad šį savaitgalį susiklostė palankio oro sąlygos ir stinta pajudėjo į nerštavietes.

„Vandens temperatūra siekia 3 laipsnius. Nors pavasaris vėluoja, tačiau šį savaitgalį stinta pajudėjo link nerštaviečių. Jei oro sąlygos būna palankios stinta pasiekia net Rambyno kalno prieigas, o kartais ji išneršia tepasiekusi Šilininkus“, – aiškino specialistas.

Dideliais stintų laimikiais džiaugėsi ne tik Rusnėje žvejojančios įmonės, Kaliningrado pusėje taip pat šią naktį žvejai gaudė po 1-1,5 tonos stintų.

„Pernai tokio kiekio stintos nebuvo, todėl, kad praktiškai nebuvo atlydžių. Net buvo pasigirdę versijų, kad stintos ištekliai yra smarkiai sumažėję“, – aiškino A.Švagždys.

Tačiau daugelį metų šią šviežiu agurku kvepiančią žuvelę stebintis mokslininkais aiškino, kad kitomis žiemomis stinta tiesiog nespėdavo pakilti į upes ir išneršdavo jūroje.

„Taip atsitiko pernai, kai nebuvo atlydžių ir vyravo rytų vėjas. Ją tiesiog bangos nunešė gilyn į jūrą. O šiemet stintai buvo palankus laikas pakilti į upių nerštavietes“, – pastebėjo A.Švagždys.

Šiltesnėmis žiemomis didysis stintų kibimas dažniausiai pasibaigdavo dar iki balandžio mėnesio.