Žvėreliams – tonos žuvų

Pardavimas išaugo

Prasidėjus adventui, žuvų ir jų produktų parduodama daugiau. Dažniausiai ant lietuvių stalų galima pamatyti silkių, skumbrių. Kasmet prieššventiniu laikotarpiu žuvų ir jos gaminių kontrolei Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba skiria ypatingą dėmesį.

"Užtikriname, kad miestiečių stalus pasiektų kokybiškos žuvys. Žinoma, pasitaiko pavienių atvejų, kai nustatomi pažeidimai, skundų, kad vartotojai yra nepatenkinti įsigyto produkto kokybe, tačiau situacija yra tikrai gera", – tvirtino Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

Pasak vadovo, kadangi Klaipėda yra prie jūros, visi mano, kad čia žuvų neturi trūkti, tačiau Baltija nėra turtinga jų. Pagrindinės šioje jūroje gaudomos verslinės žuvys – menkės.

"Jas geriausia vartoti šviežias. Žinoma, galima padaryti filė ir sušaldyti", – rekomendavo viršininkas.

A.Baužos teigimu, tiek mariose, tiek jūroje yra žvejojamos stintos. Baltijoje taip pat sugaunama šprotų, kitaip vadinamų bretlingiais. Pavieniais atvejais žvejų laimikiu tampa lašišos, plekšnės, uotai, strimėlės. Mariose taip pat sugaunama kuojų, karšių, ungurių, sterkų, lydekų.

Taiko griežtus reikalavimus

Anot A.Baužos, didelė dalis žuvų yra importuojama. Dažniausiai jos atkeliauja per uostą. Iš trečiųjų šalių atvežtas žuvis tikrina pasienio maisto ir veterinarijos tarnyba.

"Bet ko neįveši. Imami mėginiai, atliekami tyrimai, vertinamas ženklinimas, galiojimo terminas. Žiūrima, ar gautas leidimas tos įmonės sugautas žuvis įvežti į ES. Reikalavimai yra griežti, o atgabenamos žuvys ar gaminiai turi juos atitikti", – tvirtino vadovas.

Daugiausia importuojama silkių, skumbrių, kurios žvejojamos Šiaurės Atlante ir Šiaurės jūroje. Atvežama ir lašišų, jūrų lydekų, jūrų ešerių, uotų. Taip pat – išskirtinių žuvų, jūrų gėrybių, kurios nėra plačiai vartojamos.

"Tradiciškai atvežamos žuvys turi dvejų metų galiojimo laikotarpį. Tačiau paprastai verslininkai perka tiek, kad užtektų iki kito gaudymo – metams. Ypač svarbu, kad žuvys būtų gerai sušaldytos. Kitaip nukentės kokybė", – aiškino viršininkas.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad verslas nerizikuoja įvežti ir prekiauti prastos kokybės žuvimis.

"Konkurencija yra labai didelė. Verslininkai gali išgyventi tik parduodami kokybiškas žuvis. Be to, patikrinimų metu nustačius pažeidimų, įmonės gali patirti didelių nuostolių. Bus ne tik skirta bauda, bet ir reikės sunaikinti nekokybiškas žuvis ar jų produktus", – pabrėžė viršininkas.

Kaupiasi dioksinai

Pasak vadovo, dėl Baltijos jūroje sužvejotų žuvų kyla tam tikrų problemų. Dalyje jų aptinkama teršalų – dioksinų. Dėl to prieš penkerius metus Lietuvoje maistui uždrausta vartoti menkių kepenis.

Būtent jos labiausiai ir kaupia minėtus teršalus. Baltijos jūroje sugautų menkių kepenis galima naudoti tik kailiniams žvėreliams šerti. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas, kitas žuvis, taip pat menkių filė galima vartoti be apribojimų, tačiau turi būti atliekami tyrimai.

Pastaruosius atlieka Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Praėjusiais metais buvo atlikti šeši tyrimai – penkių strimėlių ir lašišos. Pastarojoje buvo rastas didesnis dioksinų kiekis.

Šiemet tarnyba atliko 13 tyrimų. Iki metų pabaigos dar bus įvykdyti trys. Tirti šprotai, strimėlės, plekšnės. Didesnio dioksinų kiekio jose neaptikta.

Pavyzdžiui, Baltijos jūroje sugautų strimėlių nepatariama valgyti, jei jos yra didesnės nei 17 cm.

"Baltijos jūra yra uždara. Į ją suteka daug nuotekų. Dėl to ir atliekame dioksinų kontrolę. Šiuos teršalus labiausiai kaupia riebios žuvys, tad nerekomenduojama valgyti senesnių. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje sugautų strimėlių nepatariama valgyti, jei jos yra didesnės nei 17 cm", – įspėjo A.Bauža.

Daugiausia – higienos pažeidimų

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja 10 gamyklinių laivų, 26 – vykdančius veiklą Baltijos jūroje, 32 – priekrantės, 39 – registruotus Neringoje. Pastarieji dirba ir Baltijos jūroje, ir Kuršių mariose.

Tarnyba kontroliuoja ir devynias žuvų perdirbimo įmones. Kelios jų – labai didelės ir savo produkciją parduoda ne Lietuvoje, o užsienyje.

Planiniai patikrinimai minėtose įmonėse atliekami, atsižvelgiant į jų rizikos lygį. Viena bendrovė priskirta didesnės rizikos grupei, likusios – vidutinei.

Pirmosiose planiniai patikrinimai atliekami du kartus per metus, o antrosiose – kartą. Veiklos auditai jose vykdomi kartą per metus.

A.Bauža pasakojo, kad praėjusiais metais žuvų perdirbimo įmonėse atlikta 18 patikrinimų. Aštuoni jų buvo planiniai, šeši – auditai ir keturi – neplaniniai. Visi pastarieji organizuoti ne gavus skundą, o dėl veiklos veterinarinio patvirtinimo.

Šiemet per 11 mėnesių atlikti 27 patikrinimai. Iš jų aštuoni – planiniai, šeši – auditai ir 13 – neplaninių. Dauguma jų taip pat atlikti dėl įmonių veiklos veterinarinio patvirtinimo. Gauti ir du skundai. Vienas – dėl higienos pažeidimų – pasitvirtino, antras – dėl menkės filė kokybės – ne.

Tiek šiemet, tiek pernai dažniausiai žuvų perdirbimo įmonėse nustatomi pažeidimai – sanitariniai-higieniniai. Pernai vienai įmonei už juos buvo skirta bauda.

Patikrinimų metu visada atliekamas žuvų atsekamumo tyrimas. Tokių pažeidimų nei šiemet, nei pernai nenustatyta. Nebuvo ir žuvų su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Naikina ir patys

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja 11 sandėlių. Iš jų septyniuose laikomos žuvys. Pastarieji priklauso vidutinės rizikos įmonių grupei ir yra tikrinami kartą per metus.

Praėjusiais metais atlikti 29 patikrinimai, iš kurių 20 – planiniai bei devyni – neplaniniai. Šiemet atlikti 26 patikrinimai. Iš jų keturi – planiniai. Šių sandėlių patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad pačios įmonės rūpinasi, kad vartotojus pasiektų kuo geresnės kokybės žuvys.