Dviračių takuose tvyro chaosas: sužalojami pėstieji, nukenčia ir dviratininkai

Pasirodo, ją kliudė kažkoks vaikinas, važiavęs dviračiu. Moteris susižalojo, bet vaikinas nė nestabtelėjęs nuvažiavo. Kas jis, liko nežinoma.

Taisyklėse esama spragų

"Teisinė reglamentacija dėl dviračių, mano galva, truputį kreivoka. Neseniai buvo šiek tiek pakeistos Kelių eismo taisyklės, ypač liečiantys dviratininkus punktai. Garsiai deklaruota, kad jiems bus suteikta daugiau teisių. Svarstant pokyčius, dalyvavo ir dviratininkų organizacijų atstovai, daug kitų žmonių, bet iš didelių ginčų išėjo kratinys. Gal todėl, kad nebuvo pakviesti žmonės, tiriantys realius įvykius. Taisyklė turi būti parašyta taip, kad ją taikant būtų aiškiai pasakyta, kas kaltas", – apie pokyčius taisyklėse kalbėjo itin detaliai į dviračių važiavimo ir avaringumo problematiką įsigilinęs Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas.

Teisinė reglamentacija dėl dviračių, mano galva, truputį kreivoka.

Prokuroras minėjo ir atvejus, kai susidūrė du dviračių taku priešingomis kryptimis važiavę dviratininkai.

Šiemet būta tokio susidūrimo, kai susižalojo ir paauglys, ir brandaus amžiaus moteris.

Vertinant visas įvykio aplinkybes, svarbu, ar abu dviratininkai galėjo išvengti susidūrimo, mat vienas važiavo arčiau važiuojamosios gatvės dalies, o kitas – prie krašto, į kurį buvo išsikišę krūmai.

Girtiems nuolaidų nėra

Šiemet Palangoje policininkai ne kartą rengė patikras dviračių takuose.

Paaiškėjo, kad dauguma dviratininkų nepasirūpina įsirengti šviesos prietaisų.

Pirmą kartą pareigūnai tokiems dviratininkams pareiškė žodines pastabas.

Sporto rūbais vilkintys dviratininkai, važiuojantys būriu, užsiėmę visą eismo juostą, šiurkščiai pažeidžia taisykles.

Dviratininkai keliuose gali važiuoti tik vorele vienas paskui kitą ir privalo laikytis arčiau dešiniojo krašto.

Prokuroro teigimu, žmonės dažniausiai pažeidžia taisykles per sankryžą ne vesdami dviračius, o jais važiuodami.

"Dviratininkai dažnai važinėja ir būdami neblaivūs. Nors numatytos nemažos baudos, jie kažkodėl nekreipia į tai dėmesio. Vairuotojo pažymėjimo iš jo neatimsi, vienintelė drausminimo priemonė – bauda. Iki 1,5 prom. girtas dviratininkas gali būti baudžiamas nuo 80 iki 150 eurų bauda, labiau apsvaigę gali būti baudžiami nuo 15 iki 200 eurų bauda. Neblaiviems asmenims, nusižengusiems pirmą kartą, pusės baudos skirti negalima, jiems iškart skiriama visa sankcijos numatyta bauda", – paaiškino R.Stasiulis.

Riedlentininkas – lyg pėsčiasis

Paspirtukais, riedučiais, riedlentėmis važiuojantieji yra prilyginami pėsčiajam.

Važinėdami jais pėsčiųjų ir dviratininkų takais, kurie perskirti ištisine juosta, žmonės turėtų rinktis pėsčiųjų pusę.

Klaipėdoje šis klausimas neretai iškyla aktyviai poilsiaujantiesiems take, iš Vasaros estrados vedančiame į Girulius.

Dar vienas esminis dalykas – greitis negali būti didesnis nei septyni kilometrai per valandą.

"Panašus atvejis šią vasarą atsitiko, kai susidūrė dviratininkas ir riedučiais važinėjęs žmogus. Riedutininkas buvo sužalotas, bet buvo pripažintas kaltu dėl susidūrimo, jam paskirta administracinė nuobauda, nes jis važiavo ten, kur buvo draudžiamas pėsčiųjų eismas. Daugelis žmonių klaidingai galvoja, kad jei apsiavė batus su ratukais, tai jau gali būti prilyginamas dviračiui. Jie lyg ir ne pėsti, bet pagal Kelių eismo taisykles jie – pėstieji, tai derėtų žinoti. Dar vienas esminis dalykas – greitis negali būti didesnis nei septyni kilometrai per valandą", – konstatavo R.Stasiulis.

Pareigūnas paaiškino, kad pėsčią žmogų pargriovęs riedučiais, paspirtuku ar kita pėsčiajam prilyginama priemone judėjęs žmogus bus vadinamas ne eismo įvykio kaltininku, o tiesiog sukėlęs fizinį skausmą.

Kaltasis ir nukentėjusysis žalos atlyginimo klausimą sprendžia patys, policija paprastai tokiais atvejais nekviečiama.

Jeigu sveikata sutrikdoma sunkiau, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Panašu, kad būtent šią vasarą ypač aktualus tapo dviratininkų bei važiuojančiųjų įvairiausiomis, elektra varomomis priemonėmis atsakomybės bei saugumo klausimas.

Automobilių vairuotojai tokių be garso ir įspėjimo signalo riedančių daiktų bijo kaip ugnies. Jie pasirodo nežinia iš kur, o jais važinėjantys žmonės dažnai nežino eismo taisyklių.

Dviračiai ir vienaračiai riedžiai, dviračius bei mopedus primenančios priemonės, įvairūs kiti elektra varomi daiktai vertinami pagal jų variklio galingumą.

Silpnesnieji, iki vieno kilovato galingumo, išvystantys iki 25 kilometrų per valandą greitį, prilyginami dviračiams, jais važiuojantys asmenys turėtų, kaip ir dviratininkai, labiau laikytis dešinės.

Didesnio galingumo, viršijantieji paminėtus parametrus, jau vadinami motoroleriais. Juos privalu registruoti, turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, techninės apžiūros taloną, o juos vairuojantys asmenys privalo įgyti atitinkamą vairuotojo pažymėjimą.