Milijonų byloje – keisti viražai

Metų pabaiga paprastai žada dovanų ir linksmybių. Paskutinės šio gruodžio dienos gali atnešti naujienų teismo akiratyje atsidūrusiems buvusiems bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovams ir būreliui įspūdingų pajamų iš sandėrių su šia valstybės įmone gavusių verslininkų. Bylos pabaiga jau visai čia pat, bet jos kelias iki Klaipėdos apygardos teismo ne mažiau painus ir įdomus.

Kam pelnas, o kam nuostolis

Daugiau nei dvejus metus Klaipėdos apygardos teismas narpliojo baudžiamąją bylą, gavusią naftininkų vardą.

Į kaltinamųjų suolą sėdo ne tik buvęs "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Jurgis Aušra bei komercijos direktorius Ričardas Milvydas, bet ir privačios bendrovės "Naftos grupė" vadovas Antanas Urbutis, jo brolis Artūras Urbutis, šio uošvis Andrejus Vaičiulis, jų pavaldinė Svetlana Popova.

Tarp teisiamųjų yra ir juridiniai asmenys – bendrovės "Naftos grupė" bei "Artilona".

Trumpai apibūdinti itin didelės apimties bylos esmę sudėtinga, nes pinigų siurbimo iš kasmet šimto milijonų eurų apyvartą turinčios "Klaipėdos naftos" schema – labai paini.

Jos esmė – verslo gigantei "Klaipėdos naftai" nuostolinga sutartis su privačia įmone "Naftos grupė". Sandėris atvėrė kelią galimybei per ofšorines kompanijas pinigams keliauti į kitas panašias firmas, kol galiausiai lėšos buvo išgryninamos.

Bylos medžiagoje teigiama, kad taip buvo dirbtinai didinamos "Naftos grupės" sąnaudos ir mažinamas jos pelnas, o tai sudarė prielaidas išvengti prievolės sumokėti bemaž 8 mln. litų pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Kaltinime teigiama, kad dalis išgrynintų pinigų tapo rekordiniu kyšiu vienam "Klaipėdos naftos" atstovų.

Pareigūnai išsiaiškino ir pateikė kaltinimus R.Milvydui ir A.Vaičiuliui esą darius įtaką tuomečiam "Klaipėdos naftos" vadovui J.Aušrai sudaryti ir vykdyti valstybės įmonei nenaudingą sandorį.

Būta ir itin keistai pasibaigusios per 2 mln. litų pretenzijos "Klaipėdos naftai". Ją įmonei už prastovas pareiškė bendrovė "Lietuvos geležinkeliai". Pretenzija buvo nukreipta "Naftos grupei", o ši ją permetė savo tiekėjams, tačiau galiausiai "Klaipėdos nafta" dėl iki šiol neįvardytų priežasčių atsisakė pretenzijos ir pati padengė žalą "Lietuvos geležinkeliams".

Valstybės kaltintojai nustatė, kad akcinei bendrovei "Klaipėdos nafta" buvo padaryta per 70 mln. litų žala, o "Naftos grupė" esą gavo tokio pat dydžio naudą.

Visa tai vyko 2005–2010 m.

Aistros dėl teismo

Šie įvykiai išlindo į dienos šviesą pasikeitus "Klaipėdos naftos" vadovui. Tyrimo ėmėsi Generalinė prokuratūra. Nelengvas darbas buvo vainikuotas kaltinamojo akto surašymu 2015 m. vasario pradžioje.

Tada ir prasidėjo bylos, lyg karštos bulvės, mėtymas.

Netrukus Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Argumentuodamas tokį savo prašymą prokuroras nurodė, kad bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme būtų komplikuotas.

Mat kai kurie kaltinamieji turi nemažą įtaką tarp verslininkų, asmeninių bei dalykinių santykių su Klaipėdos regiono valdžios bei galbūt ir su teisėsaugos pareigūnais.

Visai netrukus, tų pačių metų kovo pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė bylą persiųsti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas susipažino su byla ir perdavė ją nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, nes jo veiklos teritorijoje vyko byloje minimi įvykiai.

A.Valantinas argumentavo, esą prokuroro teiginiai apie galimą kaltinamųjų įtaką esantys deklaratyvūs, nepagrįsti faktiniais duomenimis, o teisėjas nurodė, kad, radus objektyvių įrodymų, galima būtų pasinaudoti nušalinimo teise.

Baiminosi teisiamųjų įtakos

Po savaitės į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi ir bendrovės "Klaipėdos nafta" atstovas advokatas Giedrius Danėlius. Jis taip pat prašė perduoti bylą nagrinėti vilniečiams.

G.Danėlius, iki tapdamas advokatu, vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūrai ir yra asmeniškai pažįstamas su uostamiesčio prokurorais bei teisėjais. Tad galima įtarti, kad jo išreikštos abejonės nebuvo iš piršto laužtos.

"Objektyvus baudžiamosios bylos išnagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme gali nebūti užtikrintas dėl kaltinamųjų dabartinių ryšių ir įtakos Klaipėdos mieste bei jų užimtų ir šiuo metu užimamų pareigų, dėl kurių kaltinamieji gali turėti įtakos taip pat ir Klaipėdos regiono valdžios ir galimai teisėsaugos pareigūnams, – savo prašyme dėstė G.Danėlius. – Byloje yra informacijos, kad kaltinamieji A.Vaičiulis ir J.Aušra turi didelę įtaką Klaipėdos miesto verslininkų bendruomenei, kurios nariai yra ir pagrindinių Klaipėdos miesto institucijų atstovai, vietos žiniasklaidos vadovai."

Advokatas dėstė faktus: A.Vaičiulis yra ilgametis uostamiesčio "Rotary" klubo narys, Lietuvos "Rotary" komiteto iždininkas, Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacijos vadovas, jis buvo pirmasis Neringos savivaldybės meras, galimų nusikalstamų veikų padarymo metu jis vadovavo Šiaulių banko Klaipėdos regiono skyriui; J.Aušra yra buvęs Klaipėdos apskrities valdytojas, vėliau – Klaipėdos miesto meras, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys. Advokato teigimu, šių asmenų ryšiai ir vis dar turima įtaka gali daryti tiesioginį ir netiesioginį poveikį nešališkam baudžiamosios bylos nagrinėjimui.

"Rašydamas minėtą raštą akcentavau ne nepasitikėjimą Klaipėdos apygardos teismo teisėjais. Rėmiausi kaltinamųjų autoritetu, svoriu ir padėtimi Klaipėdos visuomenėje. Tiesiog norėjome, kad nekiltų jokių abejonių", – prisimindamas prieš pustrečių metų rašytą dokumentą "Klaipėdai" dėstė G.Danėlius.

Norėjo proceso Vilniuje

Būta ir kitų argumentų prašant ją skirti nagrinėti sostinės teisėjams.

"Byla yra itin sudėtinga ir didelės apimties. Sudėtingas ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir užbaigtas Vilniuje – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Specialių užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje. Tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros prokuroras, svarbias išvadas byloje teikė ir Valstybės kontrolė, kurios pagrindinė tyrimo atlikimo, taip pat pačios institucijos veiklos vieta buvo Vilniuje, – argumentavo advokatas.

Tame pačiame prašyme pažymėta, kad didžiosios dalies kaltinamųjų gynėjai dirba Vilniuje. Teismo proceso metu, kilus poreikiui, galima būtų greičiau atlikti bet kokius papildomus procesinius veiksmus bylą nagrinėjant būtent Vilniaus apygardos teisme, nes čia yra ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, ekspertinės įstaigos, atlikusios objektų tyrimus.

Prašyta atsižvelgti ir į tai, kad byloje civiliniu ieškovu 20 295 511,35 euro sumai pripažinta "Klaipėdos nafta" yra strateginė Lietuvos įmonė. Civilinio ieškovo viena pagrindinių veiklos vietų yra Vilniuje, todėl nukentėjusios įmonės atstovų neapsunkintų dalyvavimas teismo posėdžiuose.

Be to, "Klaipėdos naftos" akcininkei – Lietuvos Respublikai priklauso 72,32 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, o šio akcininko teises įgyvendina Energetikos ministerija, kurios pagrindinė buveinė taip pat yra Vilniuje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Tai kad jie visi viduje supuve nebus nieko gero toj Lietuvelej brangioj visu ju nagai riesti ir dar auga taip kad balnokit broliai zirgus reiks karan jot.....

suklaidintas

suklaidintas portretas
Maniau, kad jie -garbūs garbaus amžiaus ponai..... Išorė blizga, viduje-puvėsiais dvokia.

jauciu

jauciu portretas
bus vsio zokono
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių