Naktį pas klaipėdietę atvykęs kurjeris buvo sukčius: moteris neteko 14 tūkst. eurų

Kurjeriui atidavė korteles

Būtent tokį siužetą bandys išnarplioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei skyriaus pareigūnai.

Iš to, kas skelbiama kriminalinių įvykių suvestinėje, aišku, kad 73 metų klaipėdietė antradienio naktį, apie 2 val., atidarė savo buto duris žmogui, kuris prisistatė esąs kurjeris.

Kas atsitiko toliau, pranešime neskelbiama, žinoma tik tiek, kad apie 5.30 val. ta pati moteris uostamiesčio policijai pranešė, jog prarado 14 tūkst. eurų.

Vakar policijos pareigūnai miglotai kalbėjo apie įvykį, teigdami, kad bylą tirsiančių tyrėjų byla dar nepasiekė.

Atidarė duris nepažįstamam

Panašu, kad pirmadienį nukentėjusiajai sukčiai skambino kelis kartus.

Jie prisistatė kaskart vis kitais vardais ir tikino esantys tai investavimo kompanijos darbuotojai, tai banko tarnautojai, o galiausiai – policininkai.

Gali būti, kad šiai klaipėdietei buvo meluojama minint „Google“ saugumo pažeidimą, prašant prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės ar išgaunant dalį neskelbtinų duomenų.

Kodėl naktį moteris atidarė duris nepažįstamam žmogui ir atidavė jam dvi savo banko korteles, dar neaišku.

Melais patikėjo dukart

Melais savaitgalį patikėjo ir 40-metė klaipėdietė. Jos pareiškime policijai dėstoma, kad 9 344 eurai iš jos išvilioti per šeštadienį ir sekmadienį.

Abiem atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lietuvoje veikiantys bankai įspėja savo klientus dėl galimų grėsmių. Viena jų – gundymas banko vardu investuoti net nedidelę pinigų sumą ir taip greitai ir daug užsidirbti.

Apgavikai skambina žmonėms telefonu pradžioje teigdami, kad nori tik papasakoti apie atsiradusią galimybę uždirbti. Sukčiavimo schema išaiškėja, kai auka nori atsiimti investuotą sumą ir uždarbį. Už lėšų grąžinimą pareikalaujama papildomų mokesčių, bet net jei auka juos sumoka, investuotų pinigų negali susigrąžinti.

Vardindami ne mažiau šešių galimų apgavysčių siužetų bankų darbuotojai pataria niekada nepervesti ir neįnešti pinigų į jokių fizinių ar juridinių asmenų sąskaitas, jei kyla bent menkiausias įtarimas.

Nevalia suteikti prieigos prie savo kompiuterio ir negalima įdiegti į savo įrenginį jokių programų, kurios leistų kitiems asmenims valdyti kompiuterį nuotoliniu būdu.