Į Kuršių neriją keltasi 1151 kartą nesumokėjus daugiau nei 91 tūkst. eurų mokesčio

  • Teksto dydis:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai sukčiavimu ir dokumento klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu pareikšti trims asmenims ir dviem įmonėms. Įtariama, kad transporto priemonės keltais iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo nelegaliai plukdomos trejus metus.

Per itin trumpą laiką, mažiau nei 4 mėnesius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų atliktas ikiteisminis tyrimas atvėrė tam tikras sistemos spragas, kuriomis pasinaudojo mokesčių prievolės norėję išvengti kaltinamieji. Tyrimo metu nustatyta, kad vienos uždarosios akcinės bendrovės, užsiimančios nekilnojamojo turto nuomos paslaugomis, projektų vadovas 2014 metų pabaigoje ėmėsi ieškoti įmonės, kuri galėtų iš Neringoje esančių statybviečių išvežti statybines atliekas. Suradus vieną Kretingos rajone įsikūrusią logistikos paslaugas teikiančią įmonę, ieškota būdų, kaip sutaupyti.

Kaltinamieji – Neringoje įsikūrusios įmonės projektų vadovas ir logistikos įmonės direktorius pasirašė kelias automobilių panaudos sutartis, kuriomis Kretingos r. bendrovė perleido neatlygintinai valdyti ir naudoti krovininius ir lengvuosius automobilius nekilnojamuoju turtu užsiimančiai įmonei Neringoje.

Neringos miesto gyventojų ir juridinių asmenų transportas per Kuršių marias keliamas nemokamai, todėl Neringos savivaldybės administracijos išduotas leidimas suteikė galimybę transportui nemokamai kursuoti keltu iš Neringos ir atgal. Taip bendrovė išvengė kiekvieną kartą mokėti beveik 80 eurų siekiančio vienkartinio persikėlimo mokesčio kroviniams automobiliams ir 11 eurų nustatyto mokesčio lengviesiems automobiliams.

Surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų visuma leidžia įtarti, kad automobilių panaudos sutartys buvo suklastotos, nes realiai transporto priemonės buvo naudojamos Kretingos rajono įmonėje, kitoms bendrovėms naudotis nebuvo perduotos.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad buvo pasirašytos transporto priemonių panaudos sutartys su dar viena Klaipėdoje veikiančia įmone. Tyrimo metu nustatyta, kad 2014–2017 metais įmonių vairuotojai į įvairias statybvietes Neringoje ir atgal veždavo ne tik statybines atliekas, bet ir smėlį, žvyrą ar juodžemį. Įtariama, kad per kelerius metus į Kuršių neriją iš viso keltasi 1151 kartą nesumokėjus daugiau nei 91 tūkstančio eurų mokesčio. Taip bendrovės galimai išvengė didelės vertės mokėjimo prievolių už suteiktas paslaugas.

Dalį padarytos žalos kaltinamieji jau atlygino.

Baudžiamasis kodeksas kaltinamiesiems numato laisvės atėmimą iki 8 metų, o įmonėms – baudas.

Baudžiamąją bylą nagrinės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

proteviai mumis uzkapotu kaedais

proteviai mumis uzkapotu kaedais portretas
kur pazvelgsi-visur vagys ,ponai ,gal baikit vogti ,ka paliksim ateinanciom kartom,slykstu,

ne buk verslininku,nes supusi konclageri

ne buk verslininku,nes supusi konclageri portretas
astuoni metai konclagerio uz 91 tukst euru,o kiek tada metu gaus uz Sventosios uosto pinigu isisavinima,nes uosto nera,pinigu nera-tai tikrai ras kas isisavino irtai turetu 25 metai konclagerio arba kaip amerikeje susaudytu uz Svenntosios uosta

patriotas

patriotas portretas
Gal paziuret reiketu kiek deklarave gyvenama plota Neringoje ,o dirba ir turi gyvenama plota Kaune , Vilniuje ar kitur
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių