Uostamiesčio naftininkų byloje – mįslės

Akiratyje – du buvę merai

Nors ekonominiai nusikaltimai nejaudina Lietuvos visuomenės taip kaip smurtiniai, uostamiestyje nagrinėta naftininkų byla užkabino ne tik plačius miesto verslo sluoksnius, bet nuvilnijo ir politikos pasaulyje.

Pernai gruodį paskelbus griežtą nuosprendį, kai kaltais buvo pripažinti ne tik verslininkai, bet ir du buvę merai, uostamiestis ūžė baisėdamasis nuteistųjų įžūlumu ir godumu.

Tačiau šis nuosprendis nepadėjo taško naftininkų suktybių istorijoje.

Pinigų siurbimo iš valstybės valdomos "Klaipėdos naftos", jų perleidimo privačiai bendrovei "Naftos grupė" ir milžiniškų sumų nusėdimas verslininkų kišenėse mechanizmas buvo painus. Jį išaiškinti reikėjo ne vienerių metų.

Pinigai – į privačias sąskaitas

Tyrėjai turimą informaciją suskaidė į dvi baudžiamąsias bylas.

Nuo pagrindinės bylos "atriekta" dalis į teismą buvo išsiųsta anksčiau ir pernai gruodžio mėnesį šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.

Juo bendrovės "Naftos grupė" akcininkas ir realus vadovas Arturas Urbutis pripažintas kaltu kartu su savo broliu įmonės generaliniu direktoriumi Antanu Urbučiu ir skyriaus vadove Svetlana Popova susibūrę į organizuotą grupę, pasiskirstę joje vaidmenimis.

Visi drauge, pasak nuosprendžio, jie klastojo dokumentus, savinosi svetimus pinigus, sukčiavo pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, legalizavo nusikalstamu būdu įgytas lėšas.

Pasak teismo sprendimo, visi jie vadovavo įmonėms, naudojamoms neteisėtai veiklai nuslėpti, organizavo apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizavo piktnaudžiavimą bei turto iššvaistymą.

Pinigų pervedimą0 į privačias sąskaitas įrodė eurų judėjimas į privačias sąskaitas užsienio bankuose.

Visos šios schemos garantas buvo "Klaipėdos naftos" ir "Naftos grupės" išskirtinė tiekimo sutartis, pagal kurią "Klaipėdos nafta" įsipareigojo išimtinai tik iš Arturo Urbučio bendrovės "Naftos grupė" pirkti vakuuminį gazolį.

Tuo metu rinkoje egzistavo daugiau nei dešimt potencialių šio naftos produkto tiekėjų, tačiau valstybinė įmonė buvo susaistyta tik su "Naftos grupe".

Kaip teigė valstybės kaltintoja, kiti tiekėjai siūlė parduoti gazolį tiesiai "Klaipėdos naftai", tačiau susisaisčiusi nenaudinga sutartimi valstybės įmonė buvo priversta naudingų sandorių atsisakyti.

Byloje – garsios pavardės

Pasak teismo sprendimo, kad išskirtinė sutartis būtų sudaryta ir vykdoma, įmonės "Klaipėdos nafta" komercijos direktorius Ričardas Milvydas gavo rekordinio dydžio kyšį – per kelerius metus įvairiais būdais į jo sąskaitas Šveicarijos bankuose pervesta per tris milijonus eurų.

Teismas pripažino, kad, sudarant didžiulių nuostolių (daugiau nei 20 milijonų eurų) valstybei bei bendrovei "Klaipėdos nafta" atnešusią sutartį su "Naftos grupe", talkino nemenką svorį uostamiesčio verslo bendruomenėje turintis Arturo Urbučio uošvis Andrejus Vaičiulis.

Šis yra geras dabar jau buvusio "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Jurgio Aušros draugas, su juo dažnai bendravo ir, pasak teismo sprendimo, darė jam įtaką priimant ne valstybės valdomai "Klaipėdos naftai", o privačiai bendrovei "Naftos grupė" naudingus sprendimus.

Arturo Urbučio uošvis, buvęs Neringos miesto meras A.Vaičiulis teismo buvo pripažintas kaltu padėjęs bendrovės "Klaipėdos nafta" generaliniam direktoriui J.Aušrai, kuris kažkada buvo išrinktas Klaipėdos meru, piktnaudžiauti.

Taško dar nepadėjo

Vienintelis "Naftos grupės" akcininkas ir realusis vadovas Arturas Urbutis įsigijo lengvatinio apmokestinimo kompanijas Aliaskoje ir Šveicarijoje.

Šios įmonės buvusios samdomos tarpininkavimo, klientų paieškos, ekspedijavimo bei rinkos tyrimo paslaugoms teikti.

Joms už tariamai atliktus darbus "Naftos grupė" sumokėjo per 7 mln. eurų.

Šie pinigai per įsigytas įmones buvo perpumpuoti į kitas analogiškas lengvatinio apmokestinimo kompanijas ir išgryninti.

Taip Arturas Urbutis organizavo įmonės "Naftos grupė" žinioje buvusių šių pinigų pasisavinimą ir dirbtinai didino "Naftos grupės" sąnaudas, o tuo pat metu mažino apmokestinamąjį pelną.

Būtent dėl šių priežasčių privati įmonė išvengė daugiau nei 7,9 mln. litų pelno mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą.

Klaipėdoje paskelbtas nuosprendis nepadėjo taško byloje, nuteistieji apskundė nuosprendį.

Lietuvos apeliacinis teismas šiuo metu nagrinėja ją iš naujo, atliekamas įrodymų tyrimas, papildomai tiriami įrodymai.

Kaltinimai – dėl 5 milijonų

Kai Klaipėdos apygardos teismas šioje byloje baigė darbą ir paskelbė nuosprendį gerokai save praturtinusiems kaltais pripažintiems asmenims, šį teismą pasiekė dar viena baudžiamoji byla.

Tai buvo dalis to paties tyrimo, iš kurio buvo atskirta dalis, sugulusi į atskirą baudžiamąją bylą.

Tai buvo padaryta tyrimui vadovavusios Generalinės prokuratūros nutarimu.

Motyvas – kad nebūtų vilkinamas procesas, o tyrimas atliktas per įmanomai trumpiausią laiką.

Antrojoje tų pačių kaltinamųjų byloje kaltinamoji išvada buvo surašyta tik šių metų kovo 14 d. ir netrukus pasiekė teismą.

Šioje byloje vėl buvo kaltinami broliai Antanas ir Arturas Urbučiai ir jų pavaldinė S.Popova.

Jie vėl buvo kaltinami susibūrę į organizuotą grupę, pasiskirstę vaidmenimis ir savinęsi svetimus pinigus bei legalizavę nusikalstamu būdu įgytas lėšas.

Kaltinime teigiama, kad žinodami, jog Aliaskoje esanti Arturo Urbučio įmonė jokių paslaugų "Naftos grupei" neteikė, klastojo sąskaitas, įtraukė jas į įmonės buhalterinę apskaitą ir pervesdavo pinigus į S.Popovos valdomos bendrovės latviško banko sąskaitą.

Taip Arturas Urbutis, padedamas brolio ir pavaldinės, pasisavino bendrovei "Naftos grupė" priklausančią milžinišką per 5 mln. eurų sumą.

Tyrėjų teigimu, žinodamas, kad šie pinigai gauti nusikalstamu būdu, siekdamas nuslėpti ar įteisinti šiuos pinigus, jis atliko su šia suma finansines operacijas ir taip lėšas legalizavo.

Paprašė nutraukti bylą

Birželio 8 d. Klaipėdos apygardos teismas susirinko nagrinėti šios bylos.

Pirmiausia teismas ėmėsi spręsti, ar tai galima daryti.

Visų trijų kaltinamųjų gynėjai paprašė nutraukti bylą dėl paprastos priežasties – nes tai yra pakartotinis baudžiamasis procesas prieš kaltinamuosius.

Advokatai priminė, kad baudžiamasis procesas negalimas, nes įstatymai draudžia antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį nusikaltimą.

Advokatai dėstė, jog šioje byloje dėstomos ne tik tapačios, bet ir skirtingos neteisėtai gautų pinigų legalizavimo aplinkybės, tačiau patys procesai yra tapatūs.

Esą teismas antrą kartą turėtų spręsti jau išspręstus dalykus.

Prokurorė buvo kitos nuomonės, ji tvirtino, kad kaltinimas skiriasi nuo ankstesnės, jau išnagrinėtos bylos.

Esą šioje byloje nurodomas skirtingas kaltinamųjų veikimo būdas, skirtingos ir pinigų sumos.

Pasvarstęs visus už ir prieš, teisėjas nusprendė bylą nutraukti.

Jis vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir konstatavo, kad du paraleliniai ikiteisminiai tyrimai negalimi, negalima dukart kaltinti žmonių už tuos pačius poelgius.

Nutartį priėmęs teisėjas nurodė, kad ją galima apskųsti per 20 dienų.

Nagrinės trys teisėjai

Netrukus kaltinimą palaikiusi Klaipėdos apygardos prokurorė apskundė nutartį. Ji tvirtino, kad kaltinimai abiejose bylose nėra tapatūs, nevienodos ir bylose nurodytos pasisavintos sumos.