Teatro aikštėje – žaidimai vaikams

Sakoma, kad Klaipėdoje senamiestis yra tik pusiau gyvas ir čia nėra kuo žmonių užimti. Visame mieste yra gal septynios turgavietės, kur visi prekiauja tomis pačiomis prekėmis. Turgus yra ir Teatro aikštėje. Kodėl čia nepadaryti žaidimų vietos vaikams? Čia galėtų ateiti vaikai su seneliais ar tėvais. Suaugusieji išgertų kavos, o vaikai galėtų pažaisti. Vokietijoje tokie kampeliai vaikams yra net parduotuvėse. Manau, kad Teatro aikštės turgelį reikėtų perkelti į Senąjį turgų. Atplaukus kruiziniams laivams turistus į turgų galėtų nuvežti autobusai. Tada atvykėliai ir senamiesčio daugiau pamatytų, o čia atsirastų veiklos vaikams.

Sofija

Siūlo atsisakyti Jūros šventės

Atėjo laikas pakalbėti apie žmonių patriotiškumą. Lietuva – drąsi tauta, Lietuva – jūrinė valstybė. Dabar, kai neseniai sužinojome, kokia sunki situacija susiklostė įmonėje „Lietuvos jūrų laivininkystė“, manau, ir šalies vadovė, ir ministras, ir mes visi turėtume atsisakyti Jūros šventės. Manau, kad tai būtų kaip protestas. Man įdomu, kas kaltas, kad Žvejo paminklą nukelti norėjo, kolūkius sunaikino, o dabar nebeliks ir nė vieno laivo, plaukiojančio su Lietuvos vėliava. Kokia mes jūrinė valstybė? Kam mums ir ta Jūros šventė?

Klaipėdietė

Moterims policijoje – nevieta

Kartais pažiūriu laidas apie policijos darbą. Mano akimis, moteris turi būti vaikams švelni ir kantri, rūpintis, kad vyras, parėjęs iš darbo, rastų atgaivą namuose. Manau, kad moterims darbas policijoje netinka. Juk būna, kad ir ranką prieš policininkus pažeidėjai pakelia. Jie kasdien dirba su baisiais žmonėmis. Užjaučiu tokį darbą dirbančias moteris, tačiau juk jos pačios pasirinko tokią profesiją. Vis dėlto jos turėtų pasvarstyti prieš rinkdamosios tokią profesiją. Juk kiekviena moteris nori ištekėti, sukurti šeimą. Mano laiptinėje gyvena buvusi policininkė. Jeigu ją susitinkame laiptinėje, ji dažnai visokiais žodžiais iškoneveikia kaimynus. Mes manome, kad ją tokią padarė būtent tarnyba.

Ieva

Pabėgo iš skęstančio laivo

Įmonė be direktoriaus gali apsieiti, o be valytojos – ne. Taip nutiko ir mūsų laivyne. Generalinio direktoriaus nėra, pavaduotojo – taip pat, nes atostogauja. Kaip galima taip palikti įmonę? Gerai, kad buvo valytoja Zosė, kuri atidarė duris ir parodė esančią situaciją „Lietuvos jūrų laivininkystės“ kabinetuose. O jeigu laivams dar kas būtų atsitikę? Į ką reikėtų kreiptis? Kaip sakoma, žiurkės bėga iš skęstančio laivo.

Roma

Žavi publikacijos

Noriu padėkoti už Leono Dykovo straipsnius. Iš tiesų, jis puikiai rašo ir jaučiama, kad yra nepaprastas eruditas, mokslo žmogus, kuris gerai jaučia aktualijas.

Klaipėdietė

Reikėtų daugiau jautrumo

Vaikystėje laikydama brandos egzaminus labai sunegalavau. Paaiškėjo, kad tuomet sirgau dizenterija. Tačiau valstybinių egzaminų metu joks moksleivis neguls į ligoninę ir nepraleis tokio svarbaus įvykio. Taip visam gyvenimui likau pažeistu žarnynu. Dabar važiuodama į miestą visuomet apgalvoju, kur bus tualetų. Dažnai prekybos centrai ar vaistinės nesutinka leisti žmonių į tualetus. Juk jeigu žmogus iš tiesų negaluoja, jis negali numatyti, kad jį ištiks tokia bėda. Reikėtų daugiau jautrumo negaluojantiems žmonėms. Tiesa, būna ir tokių, kurie po savęs palieka netvarką. Galbūt dėl tokių ir neįleidžiama.

Birutė