Kauno krikščioniškieji gimdymo namai apgailestauja. Medikai, padėję išvysti pasaulį Terezos Lukošienės dukrelei, sako tikrai nenorėję, kad mažylė mirtų. O vaiką palaidojusi mama sieka, kad jie atsisveikintų su licencijomis.

Artėja senaties terminas

Kaunietė Tereza Lukošienė ne veltui labai bijojo gimdyti savo antrąjį vaiką. Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose pasaulį išvystant dukrelei, jai iš dalies trūko gimda. Kai medikai pagaliau nusprendė atlikti Cezario pjūvį, dėl deguonies trūkumo kūdikiui jau buvo padaryta negrįžtama žala. Mažylė po poros dienų mirė.

„Noriu patarti visoms besilaukiančioms moterims: atsakingai rinkitės gydytoją ir per gimdymą filmuokite. Jei viskas bus gerai, vėliau turėsite kuo pasidžiaugti žiūrėdami, kaip gimė vaikelis, o jeigu ne – turėsite įrodymų teismui“, – iš savo skaudžios patirties kalbėjo T.Lukošienė.

Teismuose teisybės ieškanti moteris bijo, kad kaltieji taip ir liks nenubausti, nes sueis penkerių metų senaties terminas. Besibylinėjant jau praėjo beveik treji metai, o dar, pasak jos, nebuvo tinkamai atliktos medikų veiksmų ir gimdyvės būklės įvertinimo ekspertizė.

Sulaukė piniginio pasiūlymo

„Ekspertizės, kurios buvo atliktos, – kažkoks kosmosas“, – traukė pečiais vaiko netekusi motina ir stebėjosi, kad nėra numatyta galimybė apskųsti ekspertų išvadų – galima tik prašyti naujos ekspertizės, už kurią valstybė vėl turės mokėti.

Bylinėjimosi pradžioje T.Lukošienė sulaukė siūlymo priimti 25 tūkst. litų kompensaciją, tačiau jos atsisakė. 

Kaunietė įsitikinusi, kad dėl jos naujagimės Viktorijos mirties kalti medikai, ir siekia, kad iš jų būtų atimta teisė gydyti. „Nors vaiko man jau niekas nesugrąžins“, – atsiduso moteris.

Bylinėdamasi ji remiasi Kretingos atveju, kai laiku buvo neatliktas Cezario pjūvis ir kūdikis neišgyveno. Ši šeima laimėjo po 3,5 metų bylinėjimosi.

Laukė kaip stebuklo

T.Lukošienė augina pilnametį sūnų. Ištekėjusi antrą kartą su vyru svajojo susilaukti ir bendrų vaikų. Kaunietė nėščia pasijuto, kai to tikėjosi mažiausiai – jau būdama 42 metų.

„Man tai buvo kaip stebuklas. Vaiko labai laukėme. Nėštumas buvo normalus. Tą patvirtino ir genetikai“, – pasakojo kūdikio netekusi motina. Tiesa, beveik visą nėštumą ji pragulėjo lovoje, nes buvo susilaužiusi koją.

Moteris jautėsi gerai, tačiau visą laiką ją kamavo baimė. „Pirmą vaiką pagimdžiau labai lengvai, bet tai buvo prieš aštuoniolika metų. Mano mama yra gimdžiusi 40 metų, ir jai sekėsi labai sunkiai. Gydytojai iš karto sakiau: bijau be proto, noriu Cezario pjūvio“, – prisiminė kaunietė.

Baisus skausmas pilve

Vaisiaus vandenys T.Lukošienei nubėgo vidurnaktį. Su vyru ji važiavo tiesiai į Kauno krikščioniškuosius gimdymo namus, nes būtent čia dirbo per visą nėštumą ją konsultavusi gydytoja akušerė Daiva Statkevičienė.

2 val. nakties prasidėjo sąrėmiai. 5 val. ryto moteris paprašė jai suleisti skausmo malšinamųjų vaistų, pradėta stebėti gimdos veikla, vaiko širdies tonai. Gimdyvė vis užsimindavo apie Cezario pjūvį. Bet šiai operacijai medikai nematė reikalo.

Apie 6 val. ryto T.Lukošienė su vyru, kuris dalyvavo gimdyme, pastebėjo, kad trinka vaiko širdies veikla. Tą, kauniečių teigimu, rodė kardiotokograma (vaisiaus širdies tonų ir gimdos tonuso vertinimas). Kelis kartus atėję gydytojai sutuoktinius nuramino, kad nieko bloga neįžvelgią.

Po kurio laiko moteris pajuto baisų skausmą pilve. „Tai buvo toks skausmas, kad net surikau. Esu gimdžiusi moteris, žinau, kas yra sąrėmiai. Tai nebuvo dėl sąrėmių“, – įsitikinusi kaunietė.

T.Lukošienė pasakojo, kad tuo metu prie jos buvo dvi krikščioniškųjų gimdymo namų akušerės-ginekologės Jūratė Minelgienė ir Banga Kulikauskaitė. Pastaroji pasikvietė pasitarti kolegę D.Statkevičienę, pas kurią T.Lukošienė lankėsi per visą nėštumą.

Neatsimena kelionės į operacinę

„Pilvą taip skaudėjo, kad akys buvo ant kaktos. Gydytojai liepia atsisėsti, o atsisėsti negaliu. Vis prašiau, kad operuotų. Bet gydytojai net neturėjo tokios minties. Sakė, dar pakentėk, dar, gal jau tuoj pagimdysi“, – pasakojo moteris.

Apie 10 valandą į gimdyklą buvo iškviestas Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas gydymui Virgilijus Rudzinskas. Jis perėmė gimdymo kontrolę, tačiau niekas nepasikeitė.

T.Lukošienė ir V.Rudzinsko prašė, kad ją operuotų, tačiau išgirdo, kad „visos jos nori to Cezario“.

„Užuot operavę jie mane per prievartą pastatė ant kojų. Silpna, nepastoviu. Atgal ant lovos. Suleido gimdymą skatinančių vaistų, kaip vėliau sužinojau, oksitocino. Vėliau dar kartą pastatė ant kojų. Buvo taip silpna, kad pradėjau smukti žemyn. Tada atvežė echoskopo aparatą“, – atsiduso moteris.

Juo apžiūrėję gimdyvę medikai ėmė šnibždėtis. „Išgirdau, kad liepia ruošti operacinę. Kelionės iki jos nebeatsimenu“, – tikino T.Lukošienė. Ji buvo operuota apie 11 valandą, nuo gimdos plyšimo praėjus 1,5 valandos.

Tuo metu ligoninėje gimstančios sesės laukė ir 18-metis brolis. Jis kitą dieną turėjo išvykti į Londoną ir džiaugėsi, kad prieš išvykdamas galės pamatyti mažylę.

Apsikabinusios verkė

Pabudusios po operacjos T.Lukošienės pirma mintis buvo: „Kur mano vaikas? Kodėl nesigirdi verksmo?“. Bet moteris sulaukė tik atsakymo, kad „taip jau atsitiko“: plyšo gimda, vaikui trūko oro, jį išvežė į Kauno klinikas.

Kiek vėliau moteris sulaukė išsamesnio paaiškinimo. „Sakė, kad gimda plyšo būtent per randus, likusius nuo operacijų. Man buvo daryti keturi išvalymai, vienas dėl nesivystančio nėštumo. Apie juos gydytoja D.Statkevičienė, dalyvavusi ir gimdyme, seniai žinojo. Ji žinojo ir apie didelę tikimybę, kad dėl jų man gali plyšti gimda, tai kodėl nerekomendavo Cezario pjūvio?“ – nesuprato T.Lukošienė. 2 psl. >>