Pasak dukrelės netekusios moters, vienintelė medikė, kuri nuoširdžiai jos atsiprašė, – gydytoja ginekologė B.Kulikauskaitė. „Ji man paskambino po pusmečio, prieš Kalėdas, paprašė susitikti. Atsiprašė, sakė, kad neranda sau vietos. Abi apsikabinome ir verkėme. Jai neturiu jokių pretenzijų, paskutines, pačias svarbiausias, valandas ne ji vadovavo gimdymui“, – pasakojo kaunietė.

Turėjo pasiųsti kitur

Vėliau T.Lukošienė išsiaiškino, kad pagal Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką ji net neturėjo būti priimta Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose.

Kaunietė įsitikinusi, kad medikai privalėjo ją iš karto nukreipti gimdyti į Kauno klinikas, nes ji priklauso kelioms rizikos grupėms: jai atlikta akušerinių operacijų, diagnizuotas nutukimas, be to, nešiojo stambų vaisių. Kūdikio svoris gimdymo namų dokumentuose užfiksuotas 4,2 kg., o patologanatomo išvadose nurodoma, kad apžiūros metu mažylė svėrė net 4,755 kg.

Išnagrinėjusi kardiotokogramą moteris pastebėjo, kad jos gimdos tonusas visiškai dingo tada, kai pajuto stiprų pilvo skausmą. Trūkus gimdai prasideda vaisiaus hipoksija – deguonies badas. T.Lukošienę konsultavusių nepriklausomų medikų nuomone, kardiotokogramoje tuo metu jau matyti akivaizdžių vaisiaus širdies veiklos sutrikimų.

Pradėjusią savarankiškai gilintis į situaciją kaunietę nustebino ir dar vienas dalykas. Kodėl jai, jau blogai jaučiantis, buvo leidžiamas gimdymą skatinantis vaistas oksitocinas, kurio viena kontraindikacijų yra gresiantis gimdos plyšimas, esant pooperaciniams randams gimdoje?

Gimdymo namai išvadas skundžia

T.Lukošienė teisybės ėmė ieškoti keliais frontais. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadose, pasirašytose komisijos pirmininkės Nerijos Stasiūnienės, teigiama, kad Kauno krikščioniškųjų gimdymo namuose T.Lukošienei suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo ir rūpestingumo kriterijus.

Gimdymo namai šias išvadas apskundė, Vilniaus apylinkės 3-iasis teismas skundą atmetė. Tuomet medikai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Tuo pat metu moteris mynė ir Kauno teismų slenksčius. 2009 m. Kauno apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Po metų tyrimas nutrauktas „nesant nusikalstamos veiklos požymių“. Prokuroras sprendimą priėmė remdamasis ekspertizės komisijos dalyvių atsakymais.

Dedamos neprotingos pastangos?

T.Lukošienė pasipiktino, kad prokuroras ekspertizės komisijos dalyviams neuždavė daug svarbių klausimų, ir ji vėl kreipėsi į teismą. Byla buvo atnaujinta, skirta pakartotinė ekspertizė. Tačiau ir vėl dauguma specialistų atsakymų – aptakūs, kai kurie, T.Lukošienės manymu, neatitinka bylos medžiagos.

Moteris teismo prašė skirti dar vieną ekspertizę, tačiau gavo pritrenkiamą atsakymą, pasirašytą Kauno apylinkės 3-iojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio: „Nėra būtinybės. Būtų dedamos neprotingos pastangos tiesos byloje nustatymui, neteisingai ir neracionaliai skirstomi ikiteisminio tyrimo įstaigų resursai“.

Vis dėlto neseniai Kauno apygardos prokuratūros Pirminio skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas nusprendė, kad reikia dar vienos ekspertizės. Jos rezultatų kol kas laukiama.

Komentarai

Rasa Babiliūtė

Krikščioniškųjų gimdymo namų Akušerijos skyriaus vedėja

Visų kolegų vardu turiu pareikšti, kad mes labai apgailestaujame, kad p. T.Lukošienės gimdymas baigėsi tuo, jog dukrelė neišgyveno. Į dalį pateiktų klausimų, nors ir kaip norėtume, viešai atsakyti negalime – vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje.

Mes nesijaučiame kalti, padarėme viską, ką galėjome. Tai, kad mama mus kaltina, visiškai suprantu: žmogui – didelis skausmas, gal ir iš šalies yra kokių nors pastimuliavimų. Bet kokios nesėkmės atveju visą laiką norisi ieškoti kaltininko, kad būtų lengviau gedėti. Tai natūrali žmogaus reakcija.

Gaila, bet tokie dalykai, kai medikai kaltinami kaip smurtautojai, Lietuvoje tampa gana dažni. Medikai, dirbdami sunkų, atsakingą darbą, šioje šalyje neturi teisės suklysti, čia negali įvykti jokių komplikacijų. Ir viską bandoma paversti pinigine išraiška.

Kad ir kaip visi norėtume, visada pasitaikys atvejų, kad gydymo metu ištiks komplikacijos, kurias ne visada pavyks nustatyti.

Jei kalbėtume apie ypač retą – gimdos plyšimo gimdant komplikaciją, ji pasaulinės statistikos duomenimis, siekia 0,012–0,07 proc. visų gimdymų. Mes paskutinių 20 metų savo darbo praktikoje nepamename analogiško atvejo.

Mūsų minimu atveju nėščiajai ir vėliau gimdyvei p. Terezai pagalbą teikė, nebijau pasakyti, vieni profesionaliausių mano kolegų gydytojų, lemiamu momentu nė per žingsnį nesitraukusių nuo gimdyvės. Tiesiog įvyko nenumatyta, sunkiai diagnozuojama komplikacija – ne visas gimdos plyšimas. Beja, šiuo atveju nei nėštumo pabaigoje, nei prasidėjus gimdymui absoliučių priežasčių Cezario pjūvio operacijai nebuvo. Tą nustatė ir kelios specialistų komandos, kviestos pareikšti nuomonę įvairioms komisijoms ir teisininkams.

Kai kalbame apie 25 tūkst. litų sumą, ją sutinka sumokėti draudimo kompanija, kuri, kaip ir kiekvieną šalies ligoninę, yra apdraudusi ir mūsų įstaigą. Tiesiogiai gimdymo namai šiame siūlyme nedalyvauja, tačiau labai sveikintų taikos sutartį, sudarytą už vieno stalo susėdus vaiko netekusiai šeimai, medikams ir draudimo kompanijos atstovams.

Virgilijus Rudzinskas:

Krikščioniškųjų gimdymo namų direktoriaus pavaduotojas

Ne taip viskas turėjo baigtis. Mes privalome būti savikritiški. Jeigu būtume žinoję, kaip viskas baigsis, būtume išoperavę gerokai iki gimdymo. Bet tai, kad gimdymo pradžioje nebuvo Cezario operacijos būtinybės, nebuvo vien mano nuomonė. Tam pritarė ir keli prityrę kolegos. Įvykus plyšimui nebuvo tokio audringo vaizdo, kuris turėtų būti. Tą patikrinti gali tik per operaciją. Mūsų norai ir ketinimai buvo kuo geriausi. Ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti, kad nėra jokių abejonių, jog dėjome visas pastangas.

Dėl p. T.Lukošienės buvau paskviestas į konsiliumą du kartus: pirmą – 39 nėštumo savaitę, kai keturi gydytojai sudarėme gimdymo priežiūros planą gimdyti natūraliais takais, ir antrą kartą – gimdymo metu, kada su dar dviem savo kolegėmis gydytojomis dėl išsivysčiusių komplikacijų šį planą turėjome pakeisti.

Tai, kad šeima išgyvena vaiko netektį, visai suprantama. Išgyvename ir mes, medikai. Sudėtinga, bet stengiamės pateisinti ir p. Terezos veiksmus.