Įsibėgėjant uogų ir grybų sezonui daugėja prašymų surasti pasiklydusius žmones

Šuo Kofas – vienas iš 130 pasieniečių keturkojų, apmokytų ieškoti žmonių. Prieš porą mėnesių jis prie sienos su Baltarusija padėjo sulaikyti tris cigarečių kontrabandą gabenusius asmenis. Tačiau šunims tenka gaudyti ne tik nusikaltėlius. Kasmet apie keliasdešimt kartų kinologai kviečiami ieškoti miškuose pasiklydusių žmonių. Pasieniečių šunys apmokyti užuosti net 8 val. senumo pėdsakus, o ieškant žmogaus tenka nueiti ne vieną kilometrą.

„Jei pėdsakai švieži, šuo pats bėga ir veržiasi į priekį, jei senesni, jam reikia vadovautis žemutine uosle. Tada šuo būna labai prigludęs prie žemės. Šalia gamyklinių teritorijų arba įvairiose gyvenvietėse šuniui sunkiau ieškoti, nes ten daug pašalinių kvapų“, – pasakoja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos kinologė Dovilė Gudonytė.

Antroji vasaros pusė pats darbymetis kinologams. Miškuose prasidėjus grybų ir uogų sezonui pasiklysta daugiausia žmonių. Dažniausiai, tai vaikai ar vyresnio amžiaus asmenys. Kartais pavyksta pasiklydusįjį rasti per valandą ar trumpiau, tačiau yra pasitaikę atvejų, kai kinologai buvo bejėgiai – šunys pameta pėdsakus, todėl į orą tenka kelti sraigtasparnį su termokamera. 

„Visas dėmesys skiriamas uogavimui, grybavimui ir nekreipiama dėmesio į vietovę. Kai žmogus pasiklysta, pradeda nervintis, o nervindamasis dar labiau pasimeta“, – akcentuoja laikinasis VSAT Kinologinės veiklos skyriaus vyrišninkas Kęstutis Kriaučiūnas.

Taip žmonės nuklysta net į atokiausias vietoves. Kartą kinologams teko gelbėti žmogų nuėjusį į Čepkelių raisto gilumą, kur nei šunys, nei pasieniečiai negalėjo įžengti. Pasitaikė ir atvejų, kai žmonės rasti iki kaklo įbridę į ežerą ar įkritę į gilų griovį.

Ne visos paieškos baigiasi sėkmingai – dalies nebespėjama rasti gyvų, todėl, ypač vėsesniu laikotarpiu, brangi kiekviena minutė, sako pareigūnai. 

„Pirmiausia reikia kuo tiksliau nurodyti vietovę – rajonas, gyvenvietė ir tikslus miško pavadinimas. Taip pat, kiek galima tiksliau nurodyti orientyrą – ežeras, upelis – kuo detaliau paaiškinti“, – sako K. Kriaučiūnas.

Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, paieškose vienu metu gali dirbti iki dešimties kinologų su šunimis. Vienos komandos darbo pusdienis kainuoja ne vieną šimtą eurų, o jei tenka į orą kelti ir sraigtasparnį, paieškų kaina išauga net dešimt kartų.