Per parą Lietuvoje – beveik 80 gaisrų

Ugniagesiai sako, kad tai iš dalies lėmė šalį sukaustęs šaltis – žmonės patalpas šildo nesilaikydami saugumo reikalavimų.

„Žmonės labai intensyviai kūrena, jie nedaro pertraukų, krosnys dažniausiai nevalytos, perkaitinamos. Taip pat pasitaiko plyšių kaminų sienelėse, pro kurias prasiveržia ugnis. Gaisrai kyla ir dėl prakuroms naudojamų greitai užsiliepsnojančius skysčių“, – ketvirtadienį BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Lina Nuobarienė.

Nuo praėjusio ketvirtadienio PAGD užfiksavo 322 kilusius gaisrus. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį kilo 164 gaisrai.

Aktuali problema šildymo sezonu – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Anot L. Nuobarienės, žmonės jų sujungia dešimtimis, dėl to perkrauna elektros instaliaciją, kaista laidai, vyksta trumpas sujungimas ir kyla gaisrai.

Pasak L. Nuobarienės, šaltuoju laikotarpiu išryškėjusi tendencija – neatsargus patalpų šildymas savos gamybos elektriniais šildymo prietaisais.

„Savadarbiai prietaisai dažniausiai naudojami sodo nameliuose, statybininkų vagonėliuose, garažuose. Turėjom tokį gaisrą, kai žmogus šildė patalpą su kiaulės svilinimo aparatu, kuris purškia atvirą liepsną“, – BNS sakė L. Nuobarienė.

Spaudžiant šalčiams, problemų neišvengia ir ugniagesiai. Pasak Utenos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Juozo Kirkos, užšąla dyzelinių autocisternų kuro filtrai. Šaltis sukausto ir gesinimui naudojamą įrangą – siurblius, žarnas, skirstytuvus, švirkštus, ypač tada, kai nėra galimybės užtikrinti nuolatinio vandens tiekimo.

„Žiemos metu kelio danga neretai būna slidi, todėl ilgėja važiavimo laikas. Be to, dėl užpustytų kelių būna sudėtinga privažiuoti iki atokiau esančių sodybų. Sunkiau surasti ir vandens telkinius, daugiau laiko tenka sugaišti, kol pasiekiame vandenį“, – PAGD sakė J. Kirka.

Pasak J. Kirkos, gaisrų metu ugniagesiams dažnai tenka lipti ir ant stogų, o jie nuo vandens tuoj pat apledėja, ledu pasidengia ir kopėčios. Vienas neatsargus žingsnis, ir galima nusiristi žemyn. Peršlampa ir drabužiai, į batus pribėga vandens, todėl šąla kojos, o sudrėkus rankoms, jas irgi ima gelti nuo šalčio.

Siekiant sumažinti gaisrų skaičių, Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas ragina gyventojus gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų jutiklius, kurie praneštų apie gaisro pavojų ir padėtų išvengti nelaimės.

Nuo šių metų pradžios per gaisrus Lietuvoje žuvo 27 žmonės – penkiais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, paskutinę vasario savaitę vidutinė oro temperatūra buvo vidutiniškai 10,7 laipsnių žemesnė už įprastą klimato normą. Dienomis buvo nuo 4,3 iki 13,8 laipsnių šalčiau nei įprasta. Itin šaltos buvo naktys – žemiausia temperatūra daug kur krito iki 26 laipsnių šalčio.