Žuvusio policininko mylimoji: negalėjau pagalvoti, kad tai – paskutinis bučinys

Savaitgalį, vieno jai brangaus žmogaus paskatinta, Tomo mylimoji, policininkė Kristina Toliušytė, socialiniame tinkle "Facebook" pasidalijo širdį draskančiomis mintimis.

Geriausia pareigūnų pora

Policininkė neverkšleno dėl to, kad jai dabar sunku. Ji norėjo papasakoti savo trumpą, bet dar nesibaigiančią tarnybos istoriją, kurioje nuolat figūravo vienas geriausių pareigūnų Tauragės apskrityje – vasario 16-osios ir savo 35-ojo gimtadienio taip ir nesulaukęs jos brangusis Tomas.

Viskas prasidėjo 2014 metų rugpjūčio mėnesio 8 d., kai K. Toliušytė buvo paskirta dirbti Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisairiato (VPK) Pagėgių policijos komisariate.

Nutiko taip, kad Tomas atostogavo, o grįžęs turėjo dirbti viename ekipaže su Kristina.

Pamenu, kaip džiaugdavomės kiekvienu straipsniu vietiniame laikraštyje apie mus, kaip jis nuolat manimi didžiuodavosi.

"Jo bijojau, nes pirmą kartą gyvenime mačiau tokį pareigūną – konkretų, tikslų, griežtą. Ir tai mane sužavėjo", – atviravo jau nuo 2015 metų vasario mėnesio su Tomu pradėjusi susitikinėti Kristina.

Netrukus pareigūnų draugystė peraugo į meilę ir gyvenimą kartu. Per tuos du bendro gyvenimo metus jie pasiekė labai daug: 2015 ir 2016 metais buvo išrinkta geriausia Tauragės apskrities VPK patrulių pora.

"Pamenu, kaip džiaugdavomės kiekvienu straipsniu vietiniame laikraštyje apie mus, kaip jis nuolat manimi didžiuodavosi ir sakydavo, jog per 12 savo tarnybos metų nepasiekė tiek, kiek aš per du metus ir nuolat mane skatindavo...", – feisbuke rašė K. Toliušytė.

Per tuos dvejus metus ji labai džiaugėsi pabuvojusi skirtingose pareigose: patrulio, vyresniojo patrulio, vyriausiojo patrulio, patrulių būrio vado, prevencijos poskyrio tyrėjos. Tuo labai džiaugėsi ir Kristinos mylimasis T. Srūgis. Tačiau viskas staiga pasikeitė.

Į skirtingas puses

Tą nelemtą 2017 metų sausio 24-ąją socialiniame tinkle pareigūnė aprašė detaliai.

Rytas jiems prasidėjo įprastai: atsikėlė, atsigėrė kavos, ir, kaip visada, išlydėdamas mylimąją į darbą,Tomas ją pabučiavo.

"Tuomet net negalėjau pagalvot, kad tai – paskutinis mūsų bučinys...", – sunkiai tramdydama emocijas atviravo pareigūnė.

Tomas įprastai tarnybą pradėdavo 9 valandą ryto. Jis negalėjo praeiti pro mylimosios kabinetą, negalėjo nepasisveikinti su jos kolege Jurgita ir pasakyti, kad šios rankos – šaltos it varlės. Po 12 val. jie, kaip įprastai, nuvažiavo kartu papietauti: šį kartą mokėjo Kristina.

"Jis, gudruolis, pasiėmė patį brangiausią kepsnį, tuomet dar jam pasakiau, jog kitą kartą, kai bus jo eilė mokėti, tyčia užsisakysiu tiek, kad ohoho..." – prisimindama kiekvieną tos dienos smulkmeną šmaikštavo pareigūnė.

Po pietų kartu grįžo į kabinetą ir gėrė kavą su kolegomis Dariumi ir Jurga, aptarė darbus, pajuokavo ir išvažiavo į skirtingas puses. Tada viskas ir prasidėjo...

Žemė slydo iš po kojų

Kaip vėliau pasakojo liudininkai, avarija vyko žaibiškai ir dramatiškai. Vilkiko vairuotojas, važiavęs Šilutės kryptimi, pamatė priešpriešiais su įjungtu garsiniu signalu atskubantį policijos automobilį „Skoda Yeti". Jis stabdė ir traukėsi į kelkraštį, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (KET).

Iš paskos skubėjusiam 21-erių metų nepatyrusiam „Mercedes“ autobusiuko vairuotojui tai tapo staigmena. Šis stabdė per vėlai ir sparnu kliudė puspriekabės galą. Matyt, nenorėdamas į ją įsirėžti, siuntų mikroautobuso vairuotojas metėsi kairėn, į priešpriešinę juostą, kur kaip tik važiavo policininkai Tomas ir Darius. Pareigūnui toks manevras buvo visiškai netikėtas ir išvengti kaktomušos nebuvo šanso.

"Važiuojant iš Vilkyškių miestelio, per raciją išgirdau, kad mano berniuko ekipažas pateko į avariją, reikalinga greitoji ir sunku kalbėti. 100 proc. buvau įsitikinusi, jog per raciją kalbėjo Tomas, – rašė pareigūnė, kuri budėtojui perdavė, kad į šį eismo įvykį važiuoja kartu su kolege Jurga. – Nežinau, iš kur pas ją buvo tiek stiprybės vairuoti. Pamenu, visą kelią meldžiausi ir prašiau Dievo, kad Tomui viskas būtų gerai, bet...".

Nuvažiavusi į įvykio vietą, Kristina iššoko iš dar nesustojusio automobilio ir pasileido bėgti avarijos vietos link. Ten išvydo, kaip gelbėtojai pjausto vairuotojo pusę ir bando ištraukti Tomą...

"Apibėgusi automobilį iš keleivio pusės pamačiau, kad pusnyse sėdi Darius. Pagalvojusi, kad jam viskas gerai, puoliau į automobilio saloną... O jame gulėjo Tomas. Prispaustas. Paėmus ranką bandžiau ieškoti pulso, bet man nepavyko. Kritau į pusnis ir pradėjau verkti..." – pasakojo Kristina.

Ji pamena, kaip kolega ją išvedė iš įvykio vietos, kur ji, klūpėdama laukė, kol gelbėtojai išvaduos Tomą. Mergina tikėjosi, kad viskas bus gerai. Tačiau, kai gelbėtojai jį ištraukė ir uždengė juoda plėvele, Kristina pasileido bėgti link Tomo.

Viskas, ką mes darome, yra dėl jūsų. Prašau, vertinkite tai, nes tik kartu mes galime žengti saugesnės visuomenės link.

"Mane sustabdė ir pasakė, kad viskas...Tomo jau nebėra...To jausmo neapibūdinsi jokiais žodžiais... Žemė slydo iš po kojų, o skausmas draskė visą kūną...Ir tas jausmas, kai paskambinau mamai pasakyti, jog jos sūnaus nebėra...Ir sesei, kuriai jis buvo autoritetas... – širdį veriančiais žodžiais dalijosi policininkė. – Ir visos tos užuojautos, laidotuvės... Kiekvieną kartą, atsistojus prie karsto, meldžiau Tomo suteikti jėgų viską ištverti... Žiūrėjau į jį, glosčiau, bet negalėjau patikėti, kad ten guli mano berniukas. Atrodo, praradau gyvenimo prasmę. Bet kažkokiu būdu Tomas atsiuntė man stiprybės, atsiuntė jėgos ir vėl užsivilkti policijos uniformą..."

Supraskite policiją

Dabar kiekvieną dieną darbe moterį kausto naujas jausmas – baimė. Ji bijo dėl savo ir kolegų gyvybės ar sveikatos. Kristina regi tą baimę savo artimųjų akyse, kai šie ją išlydi į tarnybą. Po šio įvykio K. Koliušytė suprato, koks trapus yra gyvenimas. Ir, kad išėjusi, ji gali nesugrįžti. Šiais žodžiais feisbuke Kristina kreipiasi į visus kolegas ir visus Lietuvos žmones.

"Kolegos, gerbiu ir vertinu kiekvieno iš jūsų darbą. Noriu paprašyti, kad brangintumėte žmones, kurie jus supa. Kad suprastumėte tą riziką, kurios aš ilgą laiką nesupratau. Dėkoju jums, kad dirbate šį darbą... – socialiniame tinklapyje rašė pareigūnė. – Ir, mieli Lietuvos žmonės, prašau jūsų, supraskite policiją... Dažnai internete pasirodo įvairūs vaizdo įrašai, kuriuose jūs bandote pažeminti policijos pareigūną. Bet supraskite, prašau, vieną dalyką. Mes dirbame ne dėl savęs, ne dėl rezultatų, ne tam, kad prie kažko prisikabintume. Mes dirbame dėl jūsų, kad apgintumėme jus, apsaugotume jus, padėtumėme jums, – pabrėždama šiuos žodžius tęsė Kristina. – Viskas, ką mes darome, yra dėl jūsų. Prašau, vertinkite tai, nes tik kartu mes galime žengti saugesnės visuomenės link. Ir kiekvieną kartą, užsivilkusi uniformą, aš didžiuojuosi būdama Lietuvos policijos pareigūnė, nes galiu apginti, apsaugoti, padėti. Ir padarysiu viską, ko nespėjo padaryti Tomas. O tavęs, mano berniuk, niekada nepamiršiu. Tu visada išliksi tas numeris vienas. Dėkoju už viską, ko mane išmokei. Tu mane mokai net ir po mirties. Aš žinau, kad tu – visada greta. Ačiū tau už viską...".