Daugiau nei pusė girtų vairuotojų sulaukia baudžiamosios atsakomybės

Per pusę metų Lietuvos policija sulaikė šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. neblaivių vairuotojų. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys rodo, kad sausį-birželį sulaikyti 2278 vairuotojai, kurių kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Dar 1806 vairuotojams nustatytas mažesnis nei 1,5 promilės girtumas. Jiems pritaikyta administracinė atsakomybė.

Nuo šių metų sausio įsigaliojo baudžiamoji atsakomybė vairuotojams, kuriems nustatomas daugiau negu 1,5 promilės girtumas. Toks vairuotojas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Teismų nuosprendžiai rodo, kad vairuotojams dažniausiai taikomos baudos ir areštas.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, sausį-birželį teismuose terminuotu laisvės atėmimu nuteisti 62 asmenys, iš jų dešimt – realiu laisvės atėmimu. Likusiems 52 bausmės vykdymas atidėtas.

„Iš esmės realus laisvės atėmimas skiriamas įvertinus tai, kad asmuo būna jau ne kartą teistas ar teistas už sunkų, labai sunkų nusikaltimą praeityje ir Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu arba lygtinio paleidimo laikotarpiu“, – BNS sakė Nacionalinės teismų administracijos atstovė Gabija Vaičeliūnaitė.

Pirmos instancijos teismų priimti nuosprendžiai negalutiniai – įstatymo nustatyta tvarka jie gali būti apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Gydysis nuo alkoholizmo

Birželį Šakių rajono apylinkės teismas kalėti 9 mėnesius nuteisė jaunuolį, kuris balandį buvo teistas už vairavimą neblaiviam ir naudojimąsi suklastotu vairuotojo pažymėjimu. Kadangi jis pripažino savo kaltę, bausmė sumažinta iki 6 mėnesių.

Bylos duomenimis, neblaivus E. J. balandžio 24-osios naktį apie 1 val. Šakių rajone, Lekėčių seniūnijoje, Pavilkijo kaime, Nemuno gatvėje, vairavo tėvo automobilį „VW Golf “. Neblaivus (nustatytas 1,83 promilės girtumas) vairuotojas nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į autobusų stotelę, nuvažiavo nuo kelio sankasos, trenkėsi į tvorą.

Iš esmės realus laisvės atėmimas skiriamas įvertinus tai, kad asmuo būna jau ne kartą teistas ar teistas už sunkų, labai sunkų nusikaltimą praeityje.

E. J. teisme paaiškino, kad, būdamas neblaivus, automobilį pasiėmė iš tėčio, jis nematė, kad sūnus yra neblaivus. Tuoj po įvykio vairuotojas nuėmė automobilio valstybinius numerius, nes norėjo išvengti atsakomybės. Po įvykio grįžo namo ir nuėjo miegoti. E. J. niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

„Dėl visko kaltas alkoholis, ketinu gydytis nuo alkoholizmo, koduotis“, – teismui paaiškino vaikinas.

Teismas nuosprendžiu konfiskavo E. J. tėvo automobilį.

Prieš tai balandį tas pats teismas iš E. J. konfiskavo jo vairuotą automobilį „Toyota RAV4“ ir skyrė 30 parų arešto. Tąkart kovo 12 dieną policijos sulaikytas neblaivus (2,94 promilės) vyras turėjo ir netikrą vairuotojo pažymėjimą. Jis negalėjo eiti laikyti teisių, nes jį nuolat neblaivų pagaudavo prie vairo. Nusprendęs įsigyti suklastotą dokumentą jis kreipėsi į savo pažįstamą, su kuriuo prieš tris metus atsitiktinai susipažino Švedijoje.

Balandžio 21 dieną teismas paskelbė nuosprendį dėl E. J. vairavimo išgėrus ir netikro vairuotojo pažymėjimo naudojimo. Praėjus trims dienoms po nuosprendžio vyras vėl vairavo neblaivus. Į tai atsižvelgęs teismas savo šeimos neturinčiam vairuotojui skyrė realų laisvės atėmimą.

Tuo metu Vilniaus apygardos teismas gegužę panaikino apylinkės teismo skirtą realią laisvės atėmimo bausmę neblaiviam vairavusiam verslininkui.

Skirta laimės atėmimo bausmė

Anksčiau tris kartus už ekonominio pobūdžio nusikaltimus teistas S. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Tačiau teismas be minėtų, neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, taip pat įvertino, kad nuteistasis rodo norą taisytis, pradeda resocializacijos procesą. Teismo proceso metu vyras susilaukė kūdikio, bendrauja su sūnumi iš pirmosios santuokos, teikia jam pagalbą.

Be to, atsižvelgta, kad vyras dirba, yra įmonės akcininkas ir direktorius, įkūrė darbo vietas dar keliems žmonėms.

Teismo vertinimu, S. G. nėra toks pavojingas, kad vienintelė bausmė, kuri jį pataisytų, yra realus laisvės atėmimas. Nors jis nusikalto ne pirmą kartą, tačiau padarytos nusikalstamos veikos nėra smurtinio pobūdžio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, jei S. G. būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, būtų padaryta didelė neigiama įtaka nuteistojo teigiamiems socialiniams ryšiams – netektų darbo, galbūt netektų galimybės dirbti ir kiti žmonės, dirbantys jo įkurtose įmonėse, o nuteistasis negalėtų padėti savo sūnui iš pirmos santuokos bei tinkamai pasirūpinti neseniai gimusiu vaiku.

S. G. skirta laisvės atėmimo bausmė (1 metai ir 20 dienų) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atidėta trejiems metams. Nuteistasis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu. Jis negali išvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

S. G. taip pat įpareigotas per šešis mėnesius atlyginti kitoje byloje priteistą 18 tūkst. 573 eurų žalą bendrovei „Gėrimų namai“. Nuteistajam taip pat skirta sumokėti beveik 226 eurų įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

S. G. neblaivus prie vairo buvo sulaikytas vos įsigaliojus įstatymui – sausį 1-osios paryčiais, apie 4.05 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų gatvėje. Vairuotojui nustatytas 2,02 promilės girtumas.

Vyras vairavo savo įmonei priklausantį automobilį. Nors pirmos instancijos teismas buvo nusprendęs jo nekonfiskuoti, Vilniaus apygardos teismas transporto priemonę konfiskavo.

Teismų praktika nagrinėjant neblaivių vairuotojų bylas ir skiriant jiem bausmes dar formuojama. Kol kas Aukščiausiasis Teismas, kuris formuoja teismų praktiką bylose, nėra išnagrinėjęs nė vienos bylos dėl vairavimo išgėrus, kai nustatomas daugiau nei 1,5 promilės girtumas.