Įkliuvo šešėlinės prabangių automobilių prekybos grupuotė

  • Teksto dydis:

Lietuvos ir Latvijos tyrėjai atskleidė tarptautinę šešėlinės prabangių automobilių prekybos grupuotę.

Teisėsaugos pareigūnai Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Estijos ir Lietuvos piliečiams įteikė pranešimus apie įtarimus dėl sukčiavimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Įtariamieji apklausti ir paleisti, per spaudos konferenciją Vilniuje trečiadienį sakė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Galina Seniut.

Visam įtariamųjų turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas Edgaras Leškevičius pasakojo, kad birželio viduryje surengta bendra operacija su Latvijos teisėsaugos pareigūnais, bendradarbiauta ir su Valstybine mokesčių inspekcija.

„Operacijos metu sulaikyta apie 20 įtariamųjų, kurie sukčiavo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) srityje. Tyrimo metu nustatyta, kad jie naudojo apie 40 Lietuvoje įregistruotų įmonių, 43 Latvijoje ir tris Estijoje. Jie pirkdavo ir parduodavo brangiai kainuojančias transporto priemones, kurias iš pradžių įregistruodavo į savo įsteigtas įmones. Paskui iš anksto susitarę su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis parduodavo jas, vėliau vėl nupirkdavo jas ir išgabendavo į Latviją ir taip apsukdavo kelis ratus - vėl pirkdavo iš Latvijos į Lietuvą, Lietuvoje parduodavo veikiančioms įmonės ir vėl parduodavo į Latviją“, - sakė E.Leškevičius.

Prekiauta daug kainuojančiais „Porsche“, BMW X5, BMW X6 markės automobiliais.

Tarptautinio tyrimo metu nustatyta, kad Latvijos piliečiai, iš anksto susitarę su Lietuvos bendrovių atstovais, aktyviai vykdė mokestinio sukčiavimo veikas, pasinaudodami įsteigtomis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Lenkijos bei Olandijos bendrovėmis, sudarinėjo tarp šių bendrovių tariamus didelės vertės automobilių ir kitų prekių ir paslaugų pirkimo sandorius.

FNTT pažymi, kad sandorių grandinėje nuolat veikė tos pačios Lietuvos bendrovės, kurios dalyvavo tų pačių transporto priemonių pirkimo ir pardavimo sandorių procese.

Sukūrus vadinamąją karuselę, transporto priemonės pirktos iš Latvijos, parduotos Lietuvoje, vėliau vėl išgabentos į Latviją ir vėl atgabentos į Lietuvą. Prabangių naujų ir naudotų transporto priemonių perpardavimų schema, kaip įtariama, iš anksto buvo suplanuota ir vykdyta pažįstamų asmenų. Siekiant sukurti sudėtingą ir sunkiai atskleidžiamą PVM apmokestinamų sandorių grandinę, norėta gauti mokestinę naudą atskaitant pirkimo PVM, kuris ankstesnėse sandorių grandyse į biudžetą nebūdavo sumokamas. Lietuvoje registruotos bendrovės dažniausiai jokios veiklos realios nevykdė, o atlikusios keletą sandorių, buvo keičiamos kitomis.

Pirminiais duomenimis, vien Lietuvoje šešėlinė apyvarta galėjo siekti daugiau nei 4 mln. eurų. Žala valstybės biudžetui dėl nesumokėto PVM - apie pusė milijono eurų.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė G.Seniut sakė, kad šio ikiteisminio tyrimo Lietuvos ir Latvijos generalinės prokuratūros buvo sudariusios susitarimą dėl jungtinės tyrimo grupės.

„Būtent tos tyrimo grupės tikslas ir buvo užtikrinti ir koordinuoti bendrus procesinius veiksmus šiose baudžiamosiose bylose. Atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus Latvijos Respublikoje, sėkmingai dalyvavo mūsų pareigūnai. Tai, be abejo, palengvino ir veiksmų atlikimą, ir užtikrino tam tikrus rezultatus, kurie bus įvertinti ikiteisminio tyrimo metu“, - sakė prokurorė.

Lietuvoje ir Latvijoje prabangius naujus ir naudotus automobilius pardavinėjusi grupuotė išaiškinta bendros Lietuvos ir Latvijos finansinius nusikaltimus tiriančių teisėsaugos institucijų operacijos, kurią koordinavo Europolas, metu.

Kaip pranešė FNTT, tiesiogiai palaikant ryšį ir koordinuojant veiksmus, įtariamųjų namuose ir darbo vietose atliktos kratos, per kurias rasti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi fiktyvių įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai, antspaudai, parašų pavyzdžiai, grynieji pinigai, lengvatinio apmokestinimo įmonių (offshore) antspaudai, prisijungimų prie valdomų banko sąskaitų kodai, įvairūs šešėlinį verslą patvirtinantys juodraštiniai užrašai, mobilieji telefonai ir kompiuteriai.

Tyrėjai sako, kad pirmą kartą sukčiautojai PVM srityje ėmėsi automobilių - iki tol dažniausiai sukčiauta parduodant buitinę techniką ir kitas prekes. Manoma, kad taip pasielgta dėl to, jog brangūs automobiliai garantavo didesnį PVM mokesčio grąžinimą.

Šiuo metu mašinos yra Latvijoje, jomis naudojasi teisėtai įsigiję asmenys.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorius Marius Žemgulis sakė, kad Mokesčių inspekcija, tirdama prašymą grąžinti PVM, nustatė tinklą galbūt fiktyvių įmonių, kurių pagalba formuota PVM atskaita.

„Ši informacija nedelsiant buvo perduoda FNTT. Bendradarbiaujant nustatytas šis tinklas“, - sakė M.Žemgulis.

FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo prekiaujant automobiliais - įvairiuose ES šalių aukcionuose dalyvaujantys asmenys pirkdavo ten automobilius, vėliau juos atgabendavo į Lietuvą ir parduodavo Estijoje registruotos įmonės vardu. Šio tyrimo metu nustatyta apie 10 mln. eurų apyvarta, žala biudžetui dėl nesumokėto PVM siekia 2 mln. eurų.

Įtariama, kad tarptautiniu mastu veikusios organizuota grupės lyderis, parašiutizmo sporto entuziastas, buvo sudėtingos sukčiavimo schemos sumanytojas, anksčiau teistas už finansinius nusikaltimus. Jam padėjo daugiau kaip dešimt bendrininkų. Organizuota grupuotė buvo pasiskirsčiusi pareigomis: vienas iš asmenų buvo atsakingas už naudotų automobilių paiešką ir pirkimą Vakarų Europos valstybėse, kiti – už transporto priemonių pardavimą Lietuvos rinko

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Vokietijos, Italijos, Olandijos, Italijos, Belgijos naudotų automobilių pardavimo aukcionuose buvo perkamos transporto priemones su nulio procento PVM tarifu.

Automobiliai būdavo atgabenami į Lietuvą, tačiau joje realizuoti įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims Estijoje registruotų įmonių vardu, nesumokant jokių mokesčių Lietuvos valstybės biudžetui. Buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo nurodoma, kad Estijos įmonė – PVM mokėtoja šiuos automobilius pardavė Didžiojoje Britanijoje registruotai įmonei, taip pat PVM mokėtojai, o ši įmonė transporto priemones pardavė atgal į Estiją, įmonėms, neregistruotoms ne PVM mokėtojomis.

Tuomet šių įmonių vardu transporto priemonės parduotos fiziniams ir juridiniams asmenims. Išaiškinta, kad neteisėtos prekybos schemoje įtariamieji naudojo keturias įmones, registruotas Didžiojoje Britanijoje ir Estijoje.

Kaip skelbia FNTT, surinkta duomenų, kad 2012–2014 metais neteisėtai veiklai nuslėpti valdytų įmonių vardu įvykdyta pirkimų už daugiau kaip 10 mln. eurų, o išvengta sumokėti apie 1,8 mln. eurų PVM.

Minėtame tyrime pas įtariamuosius rasta 753 tūkst. eurų grynaisiais pinigais, šiai sumai pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas, taip pat areštuota daugiau kaip 249 tūkst. eurų, laikytų kreditų įstaigų sąskaitose.

VMI atstovas sakė, kad gauta informacijos apie mokesčių nemokančius fizinius asmenis. Jų duomenis išanalizavę specialistai nustatė, kad šie asmenys, neregistravę veiklos, nemoka nei gyventojų pajamų mokesčio, nei PVM mokesčio.

Siekdama ateityje išvengti panašių atvejų, VMI pradėjo vykdyti PVM sąskaitų projektą. 7 tūkst. įmonėms įteikti nurodymai pateikti PVM sąskaitų-faktūrų registrus.

„Jau atliekami pirmieji patikrinimai ir yra rezultatai, kuriuose matyti, kad yra ir fiktyvių įmonių, ir „orinių“ sumų“, - sakė M.Žemgulis.


Šiame straipsnyje: FNTTnusikaltimaiautomobiliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių