Suimti trys lietuviai, įtariami už atlygį šnipinėję Rusijai

Suimtieji įtariami teikę informaciją apie karinius ir strateginius objektus pagal Rusijos žvalgybų tarnybų užsakymą.

Įtariamieji suimti vykdant du atskirus ikiteisminius tyrimus.

Pirmajame tyrime įtarimai pareikšti Šiaulių gyventojui civiliui tarnautojui, anksčiau dirbusiam Lietuvos karinėse oro pajėgose, ir Lietuvos piliečiui, turinčiam nuolatinį leidimą gyventi Rusijoje.

Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti civiliui Lietuvos piliečiui, kuris „už atlygį teigė informaciją apie karinius objektus, susijusius su kariniu jūrų laivynu“, žurnalistams sakė kriminalinės policijos vadovas Rolandas Kiškis.

„Tyrimo metu atliktos dešimtys kratų, ir buvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad tie veiksmai buvo atliekami už atlygį Rusijos Federacijos žvalgybos organizacijai“, – sakė R. Kiškis.

„Visi asmenys buvo sulaikyti Lietuvos Respublikoje“, – teigė jis.

Tyrimą Lietuvos teisėsauga pradėjo pagal karinės žvalgybos informaciją, jo metu buvo atlikta dešimtys kratų.

Įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Karinės žvalgybos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad įtariamieji disponavo neįslaptinta informacija.

„Nepaisant to, kad šnipinėjimo veika buvo vykdomas teikiant neįslaptintą informaciją ir sulaikyti asmenys neturėjo būtinybės turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, tačiau tai nepaneigia pačios šnipinėjimo veikos pavojingumo ir grėsmės valstybės saugumui“, – sakė R. Baltrėnas.

„Žala padaryta vien pateikus reikšmingus duomenis“, – savo ruožtu sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas R. Kiškis.

Anot karinės žvalgybos vadovo, taip pat buvo renkama informacija apie kitus galimus užverbuoti asmenis.

„Įspėjame visus Lietuvos Respublikos piliečius, kad verbavimo grėsmė, ypač lankantis ne NATO valstybės, jinai visada išlieka ir Lietuvos Respublikos piliečiai turėtų būti labai atidūs ir budrūs, ir pajutę, kad yra verbavimo požymių, kalbinimo dėl darbo užsienio valstybėms, nedelsiant turėtų informuoti Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijas. Tai padėtų užkardyti ir sumažinti galimas pasekmes ne tik Lietuvos valstybės saugumui, bet tuo pačiu ir tų pačių Lietuvos piliečių labui“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Baltrėnas.

Anot prokuratūros, iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. Penki asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.

Svarbiausios šnipų bylos Lietuvoje

– 2014 metų balandį kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos SVR darbuotojas iš Lietuvos išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas.

– 2015 metų lapkritį dėl šnipinėjimo Baltarusijai Vilniaus apygardos teismas valstybinėje įmonėje „Oro navigacija“ dirbusį Romualdą Lipskį nuteisė kalėti trejus metus ir tris mėnesius. 2016 metų gegužę pagal prokuroro skundą Apeliacinis teismas bausmę jam sugriežtino iki penkerių metų. Jis pripažintas kaltu dėl to, kad Minskui rinko informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, iš kur vykdoma NATO oro policijos misija. R.Lipskis turėtų kalėti iki 2019 metų sausio.

– 2016 metų kovą Lietuvos kariuomenėje paramediku tarnavęs Andrejus Ošurkovas nuteistas kalėti trejus metus. Anot teismo, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, vyras rinko informaciją, susijusią su Lietuvos karine technika, karių ruošimo programomis, kariuomenės objektais, karių lojalumu savo valstybei, ir perduodavo ją Baltarusijos žvalgybininkui. A. Ošurkovas pernai baigė atlikti bausmę ir buvo paleistas iš pataisos namų.

– 2017 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas dėl šnipinėjimo  Rusijos žvalgybai nuteisė buvusį Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapitoną Sergejų Pušiną ir Rusijos pilietį Sergejų Moisejenką. Pirmajam skirta penkerių metų, antrajam – dešimties su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Anot teismo, S.Pušinas Rusijos piliečiui surinko ir nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policiją. Jie apskundė nuosprendį, bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas, jis sprendimą skelbs kovo 9 dieną.

– 2017 metų balandį Lietuvos žvalgyba paviešino dar vieno šnipo tapatybę – metinėje ataskaitoje rašoma, kad FSB darbuotojas Sergejus Kulešovas aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Karaliaučiaus sritį. Lietuvos žvalgybos teigimu, susipažindamas jis prisistato Rusijos pasienio tarnybos pareigūnu, savivaldybės darbuotoju, Europos Sąjungos programos atstovu ar projektų koordinatoriumi, jis potencialius taikinius stebi per bendradarbiavimo susirinkimus, konferencijas, lietuvių bendruomenės renginius.

– 2017 metų liepą dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme Rusijos pilietis Nikolajus Filipčenka, jis įvardytas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnu. Nuteistasis iš pradžių apskundė nuosprendį, bet vėliau skundą atsiėmė. Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas. Anot teisėsaugos, N. Filipčenka šnipinėdamas naudojosi netikra tapatybe.