A. Sasnausko bylos nagrinėjimas perkeltas kitai savaitei

„Dešimt metų tyčiojasi iš žmogaus, jeigu ką būčiau padaręs“, – BNS sakė A.Sasnauskas, kai išgirdo, kad jo byla bus pradėta nagrinėti tik kitą savaitę, rugsėjo 22 dieną.

Į posėdį A.Sasnauskas atvyko su advokatu, tačiau į bylą neatvyko kito bylos dalyvio, VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto Vyto Sinkevičiaus, advokatas. Gynėjas pranešė, kad tuo pat metu dalyvauja kitoje byloje, kurią nagrinėja Aukščiausiasis Teismas.

„Aš norėčiau, kad bylą nagrinėtų. Dešimt metų ji vyksta. Mano gynėjas yra“, – teismui sakė A.Sasnauskas.

Tačiau teisėjai, prokuroras ir kiti bylos advokatai vieningai tvirtino, kad nėra kitos galimybės, tik atidėti bylą kitam kartui. Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė pažymėjo, kad įstatymas imperatyviai nurodo, kad apeliacinis procesas negali vykti be gynėjo. Byla trečiadienį liko neatversta.

Šiemet gegužę buvusio Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovo A.Sasnausko byla, kurioje jis buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, grąžinta dar kartą nagrinėti Apeliaciniam teismui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pavedė aiškintis, ar šioje byloje nebuvo provokacijos. Tik tada, kai bus nuspręsta dėl provokacijos buvimo ar nebuvimo, teismas pasisakys dėl veikų kvalifikavimo.

A.Sasnausko advokato ir kitų bylos nuteistųjų kasaciniuose skunduose teigta, kad bylos įrodymai patvirtina, jog buvo taikomas nesankcionuotas nusikalstamos veikos imitacijos modelis ir A.Sasnauskas bei kiti darbuotojai privataus asmens Roberto Janicko, veikusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų iniciatyva, jų nurodymu ir jiems kontroliuojant, buvo provokuojami padaryti nusikalstamą veiką.

„Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad ne visi bylos duomenys yra išsamiai ištirti ir įvertinti įrodymų visumos kontekste. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų motyvai išdėstyti taip, kad pati nuteistojo R.Janicko bendravimo su STT pareigūnais situacija byloje lieka iki galo neatskleista, neaiški ir neatspindi visų reikšmingų bylos aplinkybių“, – paskelbė Aukščiausiasis Teismas.

Aukščiausiasis Teismas sako, kad nors Apeliacinis teismas konstatavo, kad jokių abejonių dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo nekyla, tačiau tokios išvados pagrįstumas akivaizdžiai kelia abejonių, nes išsamiai neištyrus ir neįvertinus visų bylos įrodymų, susijusių su nuteistojo R.Janicko ir STT pareigūnų veikla kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pat pareigūnų įtakos paties R.Janicko elgesiui, nėra galimybės daryti neabejotiną išvadą dėl įrodymų, gautų atliekant šioje byloje operatyvinius veiksmus, leistinumo.

Teismai yra atkreipę dėmesį, kad R.Janicko parodymai nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad būtų bendradarbiavęs su STT pareigūnais, vykdęs jų nurodymus, o šios pozicijos pradėjo laikytis tik bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme.

Tuometinį VLK vadovą A.Sasnauską kaltu dėl piktnaudžiavimo beveik prieš trejus metus – 2014 metų lapkritį – pripažino Vilniaus apygardos teismas.

Anksčiau paskelbtu nuosprendžiu A.Sasnauskui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Nuteistasis įpareigotas be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo išvykti ilgiau nei septynioms paroms.

Iškart po šio nuosprendžio A.Sasnauskas pareiškė, kad jį skųs, nes prieš jį buvo surengta provokacija. Ilgai trukusio teismo proceso metu jis ėjo pareigas.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl 2009 metais VLK organizuotų ir vykdytų tariamų viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimų, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti. Sutartis taip ir liko nepasirašyta, o teisėsaugos institucijos demaskavo nusikalstamus tarnautojų ketinimus.

Šią paslaugą ketinusiam teikti bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertui R.Janickui teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Permai liepą Apeliacinis teismas R.Janicką dėl dokumento klastojimo išteisino.

Bendrovė „Gelsauga“ yra antrinė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įmonė, kurios pagrindinė veikla yra objektų apsauga, vaizdo stebėjimo sistemų aptarnavimas, remontas ir priežiūra, patalpų ir teritorijų valymas, traukinių, vagonų, šilumvežių valymas, plovimas, darbo avalynės ir drabužių nuoma, jų priežiūra, šilumos ūkio aptarnavimas,pastatų priežiūros ir gesintuvų priežiūros paslaugos.

Prokuroras yra sakęs, kad tuometinis VLK vadovas A.Sasnauskas galėjo padaryti didelės žalos valstybei, iškraipyti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius principus, diskredituoti VLK vardą, dėl jo galbūt neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas visos Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas.

„Įrodymai patvirtina, jog minėtas VLK konkursas buvo fiktyvus, kitų dviejų bendrovių dalyvavimas jame buvo formalus, nesiekiant laimėti pačio konkurso, o tik siekiant padėti kaltinamiesiems, kad būtų išpildyti teisės aktų reikalavimai dėl dalyvių skaičiaus ir būtų užtikrinta, jog konkursą laimės būtent UAB „Gelsauga“, – skelbė Vilniaus apygardos teismas.

Manoma, kad VLK vadovas norėjo žinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai, ar jo kabinete VLK patalpose Kalvarijų gatvėje Vilniuje nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga turėjo aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą.

Supaprastintai vykdytą viešąjį pirkimą apklausos būdu laimėjusi „Gelsauga“ turėjo gauti iki 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų) per metus.

2009 metų rugsėjo 2 dieną R.Janickas apieškojo A.Sasnausko kabinetą ir rado STT paliktą pasiklausymo įrangą. Kitą dieną buvęs policijos pareigūnas R.Janickas atvežtas į STT, jo paprašyta nieko apie rastą įrangą nesakyti VLK vadovui ir tęsti derybas dėl formalios sutarties pasirašymo.

Bendrovei „Gelsauga“ šioje byloje taip pat buvo pateikti kaltinimai, tačiau ji buvo išteisinta.

Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad pirktos ne bet kokios paslaugos, o tokios, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo galimų teisėsaugos institucijų tyrimų, kuriomis būtų kliudoma teisėsaugos institucijoms vykdyti savo funkcijas, atlikti teisėtus veiksmus, kuriais siekiama atskleisti nusikalstamas veikas.