Baltijos jūra išmetė į krantą vyro skenduolį. Įtariama, kad tai – prieš savaitę iš jachtos iškritusio legendinio buriuotojo Gintauto Mincės kūnas. Galbūt likimas nutarė išpildyti jo tėvų troškimą: turėti žemėje supiltą sūnaus kapą.

Jūra pasiėmė geriausią

Vieną garsiausių Lietuvos buriuotojų kaunietį 47-erių G.Mincę Baltijos bangos pasiglemžė birželio 18-ąją Klaipėdos uosto prieigose.

Draugai jį vadino laimės kūdikiu, kuriam sekėsi visur: sporte, gyvenime, šeimoje, versle – G.Mincė buvo Kauno jachtklubo bendraturtis.

Be tėvo liko vienturtis sūnus. "Kaip kalnai kartais pasiima stipriausius alpinistus, taip jūra – geriausius buriuotojus", – atsiduso buvęs G.Mincės treneris Albinas Grabnickas.

Dramatiškas sutapimas: toje pačioje vietoje, kur Baltijos jūra pasiglemžė G.Mincę, prieš septynerius metus skendo jo brolis Saulius Mincė. Bangos tada paskandino laivą. S.Mincė išsikapanojo.

Neapleido bloga nuojauta

"Jis kaip niekas kitas mokėjo džiaugtis gyvenimu. Menkiausia smulkmena jį džiugino, kaip vaikas krykštaudavo dėl mažmožių. Gintas gyveno trumpai, bet jo gyvenime buvo daug džiaugsmo", – netekties skausmo neslėpė žuvusio buriuotojo brolis, taip pat buriuotojas S.Mincė.

Jis teigė: nesinorėtų interpretacijų apie įvykusią nelaimę. Bet pats vis sugrįždavo prie lemtingos dienos.

Tą šeštadienio rytą vyras neįprastai anksti atsikėlė, nes prastai miegojo. Įsijungė kompiuterį ir ėmė apžiūrinėti laivus. "Niekada taip nedarau. Kamavo bloga nuojauta. Taip ir žiūrinėjau kompiuterio ekrane į laivus iki to nelemto skambučio", – rytą, kai pasiekė žinia apie žuvusį brolį, prisiminė S.Mincė.

Be įgulos – pirmą kartą

Dieną prieš nelaimę broliai gal dešimt kartų kalbėjo telefonu.

"Jis nežadėjo plaukti į jūrą. Tai mane ir ramino. Sakė, plauks tik iki Juodkrantės ir atgal", – prisiminė dėl patirtos nugaros traumos kartu negalėjęs plaukti brolis. Pasak S.Mincės, brolis nebuvo pratęs vaikščioti deniu reguliuoti burių. Jis buvo nepakeičiamas jachtos vairininkas.

"Jis pirmą kartą išplaukė vienas, be įgulos, tik su keleiviais", – su lemtingu sutapimu negalėjo susitaikyti S.Mincė.

Vyrui neduoda ramybės liudytojų pasakojimas apie tai, kad kai traukė brolį lynu iš jūros ir iki jachtos buvo likę vos keli metrai, Gintautas staiga paleido lyną, pamėlo, akys iššoko. Ir kaip akmuo nugrimzdo į dugną.

S.Mincė neslepia, kad prieš nelaimę brolio savijauta nebuvo stebuklinga. Už sportui atiduotą energiją, bėgant metams, tenka susimokėti sveikata.

Buvo labai atsargus

S.Mincė už žuvusį brolį Gintautą jaunesnis pusantrų metų. "Buvome labai artimi, bet kartu ir dvi priešingybės", – į praeitį nuklydo S.Mincė. Jaunėlis visada buvo pirmas, lekiantis, o vyresnėlis – atsargus, viską apgalvojantis. Gal todėl broliui taip sunku susitaikyti, kad Gintautas galėjo padaryti kažką neatsargaus ir tai jam kainavo gyvybę.

"Kai šokdavome į jūrą maudytis, aš būdavau pirmas, paskui mane – dar kas nors, o jis visada – paskutinis", – brolio būdą ne tik jūroje, bet ir gyvenime apibūdino S.Mincė.

"Sunku patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, – svarstė buriuotojas Raimondas Šiugždinis apie G.Mincės žūtį jūroje. – Kad įvyktų ta nelaimė, turėjo nutikti kažkas, ko mes nežinome."

Pamišęs dėl buriavimo

Buriuoti G.Mincė pradėjo būdamas dešimties, pirmųjų sportinių laimėjimų sulaukė dar 1976 m. Po kelerių metų brolių Gintauto ir Sauliaus treneriu tapo dabartinis Kauno savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A.Grabnickas.

"Charizmatiškas buvo žmogus. Todėl aplink jį ir susibūrė stiprios asmenybės", – ypatingą Lietuvos buriuotojų periodą prisiminė A.Grabnickas. Tuo laikotarpiu išaugo visa plejada garsių buriuotojų: Raimondas ir Linas Šiugždiniai, Saulius Pajarskas, Valdas Balčiūnas, Deivis Galaburda.

"Jis buvo pamišęs dėl buriavimo. Norėjo ne šiaip buriuoti, o lenktyniauti. Tai buvo jo kraujyje. Jis norėjo ne kreiserinio plaukiojimo nuo taško iki taško, o greičio, lenktynių. Pamišęs gerąja to žodžio prasme", – apie kolegą ir varžovą kalbėjo ne mažiau garsus buriuotojas R.Šiugždinis.

Lenktynininko charakteris

Buriuojant labai svarbu jausti, kokį manevrą, kada ir kaip reikia atlikti. Šiuo jutimu G.Mincė buvo apdovanotas. "Sportiniame buriavime geresnio vairininko neteko sutikti. Milimetrus gaudė idealiai. Kai Gintas vairą perduodavo kitam įgulos nariui, net nematydamas pajusdavau, kad vairuoja ne jis", – G.Mincės unikalumą apibūdino buriuotojas D.Galaburda.

Žuvusio buriuotojo kolegos tvirtina: G.Mincė ne imitavo buriavimą, o iš tikrųjų buriavo – jeigu jau darydavo, tai darydavo 100 procentų.

"Vienas rusų sportininkas sakė, kad jis ne buriuotojas o lenktynininkas. Jei būtų ne jachta, o automobilis, jis lenktyniautų juo ir būtų pirmas", – brolio paveikslą piešė S.Mincė.

Nesutiko persikelti į Maskvą

Aukščiausių sportinių laimėjimų G.Mincė pasiekė treniruojamas A.Grabnicko. "Tokio garsaus buriuotojo nebuvome turėję. Jo indėlis į Lietuvos buriavimo ateitį buvo labai didelis", – dėl sportininko žūties išgyveno buvęs treneris.

Atkaklus, valingas, užsispyręs, siekiantis tikslo, visą save atiduodavęs buriavimui – tokį savo auklėtinį prisimena A.Grabnickas. G.Mincė buvo pirmasis lietuvis buriuotojas, pasiekęs tokių aukštumų. Po G.Mincės ryškiausi – R.Šiugždinis ir Gintarė Volungevičiūtė.

Sovietų Sąjungos rinktinėje G.Mincė buvo pavyzdys kitiems buriuotojams, išsikovojo didžiulį autoritetą trenerių akyse.

1988-aisiais G.Mincė per plauką nepateko į Seulo olimpiadą. Jam buvo pasiūlyta atstovauti Rusijai, persikelti gyventi į Maskvą. Dvidešimtmetį perkopęs sportininkas atsisakė. Jis buvo išbrauktas iš olimpinių kandidatų sąrašų.

"Jei ne jis, tai buriavimas Lietuvoje nebūtų taip suklestėjęs. Čia ne tik mano, tai – visų nuomonė" – pasididžiavimo broliu neslėpė S.Mincė.

Organizuodavo krepšinio varžybas

A.Grabnickas neabejojo – G.Mincė neabejotinai buvo komandos siela. Aplink Gintautą sukosi estai, gruzinai, rusai. SSRS rinktinės laikais Sočyje rengiamose stovyklose laisvalaikiu jis organizuodavo krepšinio rungtynes. Lietuvos buriuotojų rinktinės su krepšinio kamuoliu nepajėgdavo nugalėti visos Sovietų Sąjungos rinktinė.

"Kai vėjas buriuoti būdavo per stprus arba kai jo išvis nebūdavo, vykdavo nuolatinės krepšinio kovos. Visi buriuotojai susirinkdavo pasižiūrėti, kaip žaidžia lietuviai", – įspūdingiausią pramogą prisiminė A.Grabnickas.

"TSRS buriuotojų rinktinė sirgo ne už CSKA vyrų krepšinio komandą, o už Kauno "Žalgirį", – šyptelėjo treneris.

Ryškiausi G.Mincės laimėjimai

1983 m. – 8-a vieta Tautų spartakiadoje. Lietuviai pirmą kartą iškovojo tokią vietą.

1984 m. – įvairių regatų prizininkas.

1985 m. – Juodosios jūros ir Baltijos jūros regatų laimėtojas olimpinių jachtų 470 klasėje, SSRS čempionas. Baltijos jūros regata, dar vadinta Didžiąja Talino regata, buvo svarbiausios Rytų šalių varžybos.

1986 m. – Tautų spartakiados ir Pasaulio pirmenybių su SSRS rinktine laimėtojas.

1987 m. rengėsi Seulo olimpiadai, tačiau dėl politinių motyvų buvo išbrauktas iš kandidatų sąrašų.

Tragiška žūtis

Lietuvos karinių oro pajėgų gelbėjimo koordinavimo centro budėtojai birželio 18 d. 10.10 val. gavo pranešimą, kad Klaipėdos jūrų uosto prieigose iš jachtos "Marius" iškrito buriuotojas. Vandenyje atsidūrė laivo kapitonas G.Mincė.

Į nelaimės vietą išsyk buvo išsiųstas karinis sraigtasparnis. Maždaug dešimties metrų ilgio sportinėje jachtoje buvo likę devyni pirmą kartą į atvirą jūrą išplaukę žmonės.

Į pagalbą išskubėjo dvi jachtos "Perfecta" ir "Lietuva". "Perfectos" kapitonas Rolandas Mieliauskas, nutaikęs progą, peršoko į be kapitono likusį nevaldomą laivą ir pagavo numestą lyną. "Marius" buvo nuvilktas į Klaipėdos uostą.

Laive buvę žmonės pasakojo, kad jachta "Marius" iš Klaipėdos uosto išplaukė audringu oru. Bangos jūroje siekė porą metrų. Už uosto vartų laivas pavojingai pakrypo ir kapitonas nuslydo nuo denio.

Laivo keleiviai numetė kapitonui gelbėjimo liemenę. Vyras ją pagavo, tačiau bangos jį ir laivą bloškė į skirtingas puses. Po kiek laiko pavyko numesti lyną, G.Mincė jį pagavo. Kai iki laivo liko vos keli metrai, kapitonas neišlaikė rankose lyno ir pradingo jūros gelmėse.