- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį klaipėdiečiams bus pristatyta nauja kraštotyrininko Norberto Stankevičiaus knyga apie Mažąją Lietuvą „Nuo Romintos iki Nemuno“.
Tai jau trečioji kraštotyrininko, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos istorijos mokytojo N.Stankevičiaus išleista knyga, kurios turinys ir pavadinimas įpareigoja dar sykį pažvelgti į Mažąją Lietuvą. Knygoje publikuojama ir skaitytojo dėmesio sulaukti tikisi 1990–2010 m. kelionių po Karaliaučiaus kraštą medžiaga. Daug metų rinkti vaizdai pasakoja apie miestelių ir bažnytkaimių kultūros paminklus, mūrinę ir medinę architektūrą, žmones, istoriją, gamtą.
Knygoje atskleidžiama lietuviška bei vokiška krašto praeitis, pagrindžiami ir gaivinami dvasiniai ir emociniai mūsų ryšiai su Mažąja Lietuva ir Prūsija. Dėmesys sutelktas į kelis šimtmečius kurtą kultūros paveldą, atmintinas vietas, pasakojama apie lietuvių bei vokiečių kultūros ir visuomenės veikėjų gyvenimo pėdsakus.
Ypač norėta parodyti trapiausią paveldo dalį – medinius pastatus ir greitai nykstančias architektūrines detales. Nevengta kontrastinių, nostalgiškų palyginimų apie tai, kas buvo anksčiau ir yra šiandien. Fotografiniai vaizdai viską priartina, sukonkretina, jaudina, tapdami egzistencine laiko ir žmogaus gyvenimo prasmės metafora.
Knyga „Nuo Romintos iki Nemuno” pasakoja apie rytinę Karaliaučiaus srities dalį – buvusias Galdapės (Goldap), Pilkalnio (Dobrovolsk), Stalupėnų (Nesterov), Ragainės (Neman) apskritis. Jų istorinė apžvalga iliustruojama dabartinėmis ir palyginamosiomis senomis fotonuotraukomis. Autoriaus surinkta medžiaga apie pačius miestus – Gumbinę, Įsrutį, Stalupėnus, Girdavą, Frydlandą ir Darkiemį – jau anksčiau išleista atskira knyga.
Naująja knyga vėlgi primenama, kad Mažoji Lietuva – amžiais fiziškai atskirta, bet dvasiškai tokia artima žemė... Čia susiformavo mūsų literatūrinė kalba, gimė pirmosios knygos, šiam kraštui esame daug kuo skolingi. Jokia kita teritorija, esanti už Lietuvos valstybės ribų, nėra tiek nusipelniusi lietuvių kultūrai kaip etninis lietuvininkų ir prūsų kraštas, kurį dabar vadiname Kaliningrado sritimi. Didžiosios valstybės, 1945 m. perdavusios kraštą SSSR, faktiškai atidavė sunaikinimui ilgai kurtą kultūros paveldą. Visa jo senovinė struktūra liko kitame laike – už karo ir gyventojų deportacijos slenksčio. Ji nebegyvavo su kitais žmonėmis nauju laiku. Karo ir sovietiniai metai, kitoks gyvenimo būdas negrįžtamai pražudė ir daugybę pastatų.
Mašinai riedant Prūsijos keliais, apima kažkoks nepaaiškinamas liūdesio jausmas, tarsi būtume grįžę į apleistus, ištuštėjusius tėvų namus. Irstantys vienkiemiai, pamiršę šeimininkų rankų šilumą, dar kartą įtikina, koks tvirtas yra skurdą užtikrinantis apsileidimas. Nuotraukos ne blogiau už žodžius liudija apie architektūros paveldo būklę. Knyga „Nuo Romintos iki Nemuno“ siekia išsaugoti Mažosios Lietuvos vaizdus, parodo pagarbą tiems objektams, stulbinantiems paveldo likučiams, kuriuos galime prarasti.
Knygos sutiktuvės – gruodžio 2 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25). Dalyvaus autorius N.Stankevičius, edukacinio-kultūrinio centro „Metidė“ vadovė Jūratė Augienė, gidė, lietuvių kalbos mokytoja Nijolė Klimantavičienė. Renginį ves menotyrininkas Petras Šmitas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...