- Algimantas Bliujus, LRT RADIJO laida „Nepriklausomybės dienoraštis“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečias nuo okupacinės valdžios nepriklausantis laikraštis lietuvių kalba
Lietuvos Taryba paskutinę 1917 metų savaitę rengė prašymą popiežiui Benediktui XV. Popiežiaus buvo prašoma skirti naują Vilniaus vyskupą vietoje dabartinio Vilniaus vyskupijos administratoriaus Kazimiero Michalkevičiaus.
Dar viena besibaigiančių metų naujiena tapo jau trečias nuo okupacinės valdžios nepriklausantis laikraštis lietuvių kalba. 1917 metų gruodžio 29 dieną išleistas pirmas savaitraščio „Tėvynės sargas“ numeris. Galima drąsiai teigti, kai tai Lietuvių krikščionių demokratų laikraštis. Jis pristatomas kaip „Savaitinis visuomenės, politikos, mokslo, literatūros ir ūkio laikraštis. Eina iš Vilniaus ketvirtadieniais“.
Laikraščio atsakomasis redaktorius buvo Lietuvos Tarybos narys agronomas Aleksandras Stulginskis, bendradarbiai – Kazys Bizauskas, Kristupas Čibiras, Povilas Dogelis, Liudas Gira, Pranas Jucaitis, Alfonsas Petrulis, Mečislovas Reinys, Justinas Staugaitis, Antanas Vileišis.
Programiniame straipsnyje „Mūsų pirmasis žodis“ yra pabrėžiamos trys pagrindinės vertybės, už kurias stoja laikraščio leidėjai ir ant kurių turėtų būti kuriama naujoji Lietuvos valstybė:
„Tasai pamatas tai visų pirma lietuvių tautybė. Tautybės išlaikymas yra tai gyviausias kiekvienos tautos dalykas. Jo reikalauja ne tik pačios tautos vystymasis, bet ir visos žmonijos pažanga.
Šiandien, ant to pamato atsistojus, matyti kur kas platesni darbo-kovos laukai, kaip anuomet, kai dar dėl spaudos kovota. Iš raudonosios kraujo jūros, iš karo užkurtųjų gaisrų pašvaistės – teka keliasi nūn auksinė laisvės ir nepriklausomybės saulė. Bet laisvė ir nepriklausomybė lengva tik prarasti: ne taip veiku ji atgal atgauti.
Antra, pamatas, ant kurio atsistoję mes žadame varyti mūsų darbą, yra katalikybė, yra tai Kristaus bažnyčios mokslas... Katalikybė yra stipriausias pamatas, ant kurio atsistoję tegalėsime tinkamai plėtoti savo pajėgas ir statytis sau laimingos ateities rūmus.
Nusimanydami didžiausios vienybės reikalą lietuvių tautai šiuo taip svarbiuoju metu, mes ieškosime ir aikštėn kelsime tai, kas lietuvių tautą jungia vienija, o ne kas ją skiria dalo.
Pagaliaus, stojame ant demokratijos pamato. Lietuvių tautos branduolys ir vyriausioji jėga yra jos liaudis, valstiečiai darbininkai. Juk tai valstietis apgynė aną syk savo gimtąjį raštą, juk tai jis vyriausiai padarė, kad rusinimo sėkla, nežiūrint į visas caro valdžios pastangas, neprigijo mūsų krašte, mūsų tautoje... Jis davė ir duoda tautai nesugadintos doriniai mūsų šviesuomenės inteligentijos didžiumą. Vyriausioji dėka jam, kad šiandien vėl šauniai iškilo Vyčio vėliava. Jis tai, vienoje rankoje laikydamas žagrę, antroje laikė ir tebelaiko, aukštyn iškėlęs tą vėliavą.“
Nebuvo linksmiausios Kalėdos Lietuvoje
Nors aplink mūsų kraštą tuo metu virė politinės aistros, žmonės negalėjo nesidžiaugti gražiausia metų švente, nors, be jokių abejonių, tai nebuvo linksmiausios Kalėdos Lietuvoje. „Lietuvos aidas“:
„Kalėdų pasilinksminimas. Antrą dieną Kalėdų Didžiosios Komiteto Prieglaudos vaikai turėjo nepaprastas pramogėles: važiavo po miestą pasivažinėti. Ketverios komiteto rogės tam tikslui buvo prirengtos ir lietuviškomis juostomis papuoštos. Važiuojant per miestą šitoks vaizdas darė malonaus įspūdžio. Vaikai nuvažiavo į Antakalnio prieglaudą... padainavo, pažaidė ir sugrįžo linksmi namo.“
Be įvairiausių tradicinių pasilinksminimų (koncertų, spektaklių, šventinių vakarų), norėtųsi paminėti Šv. Zitos draugijos renginį Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios salėje. „Lietuvos aidas“:
„... Skaitė liet. gimnazijos direktorius Mykolas Biržiška apie dainas, jų pradžią ir tolimesnį plėtojimą. Baigdamas paskaitą paragino auditoriją rinkti mūsų dainas – tą brangiausią mūsų tautos turtą. Po paskaitos prašė paaiškinimų kun. K. Čibiras ir kun. Bieliauskis. L. Gira pranešė, kad Vincas Krėvė esąs surinkęs labai daug dainų. Žmonių buvo pilna salė.“
Dar vienas išsiskiriantis iš tradicinių kalėdinių renginių įvykis – futbolo rungtynės. „Wilnaer Zeitung“:
„Pirmąją Kalėdų šventės dieną, pusę ketvirtos popiet sporto aikštyne prie Kalvarijų turgaus įvyks futbolo rungtynės tarp VII bataliono aprūpinimo tarnybos ir pėstininkų „Sporto draugų“ komandų.
Kadangi „Sporto draugai“ patyrė savo pirmąjį pralaimėjimą nuo sukūrimo laikų būtent VII bataliono aprūpinimo tarnybos komandai, laukiama atkaklios kovos.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagrindinis „Kino pavasario“ prizas – lenkų režisieriaus filmui „Iš kur į kur“
Pagrindinį šių metų „Kino pavasario“ prizą laimėjo lenkų režisieriaus Macieko Hamela (Maceko Hamela) filmas „Iš kur į kur“. ...
-
Velykų muzika su prancūziškais pasisveikinimais
Antrąją šv. Velykų dieną su muzika švęsime prisikėlimą, pavasario pabudimą ir kaip kasmet – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ kviečia išeiti į miesto gatves, nusišypsoti, o pasivaik&...
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ – dizainerei S. Straukaitei, scenografei L. Liepaitei2
Minint Tarptautinę teatro dieną, trečiadienio vakarą Klaipėdos dramos teatre įteikti prestižiniai teatro apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“. ...
-
Dvi sostinės kultūros įstaigos taps viena
Vilnius optimizuoja kultūros įstaigų tinklą – Vilniaus mokytojų namai ir Vilniaus kultūros centras taps viena įstaiga. Šių pokyčių metu siekiama stiprinti sostinės kultūrinę ekosistemą ir kurti miesto kultūrai palankias bendradarbys...
-
Dovana lėlininkų patriarcho jubiliejui – jo kurtų paveikslų paroda
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiosios scenos fojė veikia garsaus lėlininko, dailininko Vitalijaus Mazūro tapybos darbų paroda „Išsigelbėjimas“. Šis renginys – graži įžanga į menininko 90-mečio paminėjim...
-
Kaunas nusilenkė ryškiausioms teatro asmenybėms: aidint ovacijoms įteiktos „Fortūnos“2
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse Kauno miesto savivaldybė tradiciškai surengė iškilmingą profesionalių kūrėjų, aktorių ir režisierių apdovanojimų ceremoniją. Kauno kultūros centre už ryškiausius metų nuopelnus ...
-
Skaudžią netektį išgyvenanti A. Tamulytė pasidalijo jautriu įrašu: lauksiu tavęs visą gyvenimą10
Sielvarto dėl mamos Danutės Dirginčiūtės-Tamulienės netekties neslėpė velionės dukra, garsi aktorė Aurelija Tamulytė. ...
-
Gedimino kalno papėdėje atidaromas Lietuvos istoriją pristatysiantis Pilininko namas
Lietuvos nacionalinis muziejus trečiadienį Gedimino kalno papėdėje atidaro naujausią padalinį – Pilininko namą. ...
-
Klaipėdoje teatralams bus įteikti Auksiniai scenos kryžiai1
Klaipėdos dramos teatre trečiadienį vyks Auksinių scenos kryžių apdovanojimų ceremonija. ...
-
Jautrūs sugrįžimai: net pralaimėjimas gali būti saldus
Artėjantis XII tarptautinis Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursas džiugina sugrįžimais – vienaip ar kitaip konkurse šiemet dalyvaus, jį stebės, vertins gerokai išaugę buvę dalyviai ir laureatai, mokytojai, ilg...