- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas 2017-uosius paskelbė birželį palaimintuoju skelbiamo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais.
Šia savaitę priimtame nutarime pabrėžiama, kad T.Matulionio asmenybė „simboliškai atstovauja visiems nuo sovietų valdžios represijų nukentėjusiems lietuviams ir kitų tautybių Lietuvos piliečiams – tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams“.
Arkivyskupo T.Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą popiežius Pranciškus paskyrė birželio 25-ąją, beatifikacijos iškilmės Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Vadovauti T.Matulionio (1873–1962) beatifikacijos apeigoms popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Angelą Amatą (Andželą Amatą) SDB.
T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.
1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. Trylika metų padirbęs dvasininko darbą, T. Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.
Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-ųjų, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.
Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T. Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.
2019-uosius siūloma paskelbti Žemaitijos metais
Grupė parlamentarų siūlo 2019-uosius paskelbti Žemaitijos metais. Tokiu būdu norima pažymėti Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines.
Seimo nutarimo iniciatorių teigimu, būtina pabrėžti žemaičių reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje.
Projekte primenamas Žemaitijos vaidmuo vykstant kovoms su Vokiečių ordinu, žemaičių indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugojant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.
Anot dokumento, 1413 metais įvykęs Žemaitijos krikštas užbaigė tūkstantį metų trukusį krikščioniškos Europos formavimąsi, o 1415 metų „Žemaičių skundas“ Konstancos visuotiniame bažnyčios susirinkime lėmė viduramžių krikšto sklaidos formulės pakitimą nuo nukariavimų į „krikštiju tik apsisprendusį priimti krikštą“.
Seimo nutarimu būtų pasiūlyta Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, ji iki 2018 metų gruodžio 1 dienos turėtų parengti šios datos minėjimo programą bei 2019 metų valstybės biudžete numatyti jai lėšų.
Dabar Žemaitija yra vienas Lietuvos etnokultūrinių regionų, taip pat geografinis ir istorinis regionas. Pirmą kartą jos vardas paminėtas 1219 metais. Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas bei Vykintas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...