- Istorikas Giedrius Mackevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2006 m. kovą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyko lietuviškos pjesės premjera, kurią pagal eseisto ir dramaturgo Herkaus Kunčiaus dramą "Matas" pastatė režisierius Albertas Vidžiūnas. Matas – Antano Sniečkaus, 1936–1974 m. buvusio Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) pirmuoju sekretoriumi, slapyvardis. Prieš gerą dešimtmetį matytas spektaklis ir šiandien dar ataidi paslėptais kodais.
Drama "Matas" su ryškia juodojo humoro doze žvelgia į mūsų istoriją nuo Antano Smetonos laikų iki Romo Kalantos susideginimo ir siūlo savitą sovietmečio suvokimo viziją. Sovietmetis – tai politinis farsas su baleto, operos ir pantomimos elementais, kuriame kiekvienas atliko savo vaidmenį, o A.Vidžiūno sukurtas spektaklis – galimybė pažvelgti į save iš šalies.
Drama "Matas" yra savitas lūžis, kuriame puikiai dera istorinės realybės suvokimas su menine išmone ir saviraiška. Apmaudu, kad televizijos seriale "Laisvės kaina. Partizanai" (2017) aktoriaus Juliaus Žalakevičiaus sukurtas Antanas Sniečkaus personažas nėra atpažįstamas nei LKP CK pirmojo sekretoriaus šalininkams, nei aršiems kritikams, o primena kai kuriuos personažus iš laidų "Oplia" ar kt.
Matyt, serialo kūrėjai, vengdami demonstruoti savo požiūrį į sovietmetį, pasirinko sau patogią išlygą ir pasislėpė už patogios formulės, kad siužetas ir veikėjai yra autorių meninė išmonė.
Tiems, kurie nori pasinerti į iškiliausio Lietuvos komunistų partijos veikėjo gyvenimo sūkurius, siūlau atsiversti Vytauto Tininio knygą "Sniečkus. 33 metai valdžioje".
Klasikinė jaunystė
Žodis "klasikinis" čia naudojamas žvelgiant iš komunistų partijos veikėjų gyvenimų apibūdinimo tradicijos.
Kiekvieno komunisto gyvenime yra trys lūžiai. Pirmasis – religijos atmetimas. Antrasis – 1917 m. Spalio perversmas (Didžioji Spalio socialistinė revoliucija arba susitikimas su Leninu). Trečiasis – atsiribojimas nuo savo šeimos dėl buožinės ar buržuazinės kilmės.
A.Sniečkus nėra išimtis. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais pasitraukė į Rusijos gilumą. 1917 m. kartu su vienuolika gimnazistų atsisakė klauptis bažnyčioje. Būdamas keturiolikos tapo aktyviu bolševikų partijos rėmėju ir pats sau prisiekė būti ištikimas Leninui visą gyvenimą.
Po Bresto taikos (1918 m.) pasirašymo tarp Vokietijos ir Sovietų Rusijos su tėvais grįžo į Lietuvą ir toliau prisidėjo prie komunistinių idėjų sklaidos. Tokiai veiklai nepritarė tėvai. Dėl to 1919-aisiais būsimasis sovietinės Lietuvos lyderis paliko tėvų namus ir pasinėrė į Lietuvos komunistų partijos veiklą.
Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikais susiformavo A.Sniečkaus politinės pažiūros, kurios vėlesniais laikais tapo oficialiu istoriniu naratyvu. Lietuvių tauta yra fiziškai ir dvasiškai bejėgė, negalinti savarankiškai tvarkyti savo reikalų. Dėl to būsimiems komunistiniams pertvarkymams būtina Rusijos pagalba.
Valstybės saugumo departamente
1940 m. birželio 18 d. A.Sniečkus paleistas iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo. Jo džiugesį atskleidžia interviu metu agentūrai TASS išsakytos mintys: "Prieš tris dienas, sėdėdami kalėjime, aš ir mano draugai išgirdome sovietinių tankų ir lėktuvų gaudimą. Dabar sunku perteikti tą jausmą, kuris užplūdo mus. Mes supratome, kad išmušė paskutinė kruvinojo smetoninio režimo valanda."
Po dienos jis tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Ir čia jo laukė netikėtumas: dalis jo vadovaujamos partijos narių buvo saugumo agentai. Visi agentai vėliau buvo represuoti.
Verta paminėti ir 1940 m. liepos 7 d. įsakymą dėl priešvalstybinių partijų likvidavimo, pagal kurį buvo suimti 504 žmonės, galintys daryti įtaką rinkimams į Liaudies seimą.
Sovietizacijos flagmanas
Sovietizacijos neįmanoma suvokti be šių veiksmų: komunistų partijos valdžios įtvirtinimo, teroro, industrializacijos, kolektyvizacijos ir kultūrinės revoliucijos. Pokario metais A.Sniečkus turėjo įrodyti savo tiesioginiam prižiūrėtojui Michailui Suslovui ir Josifui Stalinui, kad sugeba valdyti sovietizacijos procesus Lietuvoje.
Partizanų pasipriešinimas tapo rimtu iššūkiu, kuriam prireikė ne tik sovietinių įstaigų valymų, vietinių pareigūnų keitimo atvykėliais iš Rusijos ir gyventojų trėmimų. Palaipsniui sovietizacijos sparta ir sėkmė Lietuvoje pradėjo tenkinti Maskvą. Dėl to M.Suslovas įtaigiai įvertino A.Sniečkaus kovą su ginkluotu pasipriešinimu: "Jeigu taip ir toliau tęsis, tai Lietuva gali likti ir be lietuvių, tačiau Lietuva vis tiek bus sovietinė."
Po dienos jis tapo Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Ir čia jo laukė netikėtumas: dalis jo vadovaujamos partijos narių buvo saugumo agentai.
Ta proga toliau buvo vystomas sovietinės Lietuvos istorinis naratyvas. Pradėta teigti, kad Lietuvos prijungimas prie carinės Rusijos XVIII a. pabaigoje buvo teigiamas reiškinys, o nepriklausoma Lietuva buvo atsilikęs ir beveik neraštingas kraštas. Dėl to Lietuvai istoriškai būtina komunistinės Rusijos globa.
Lietuvos integracija į SRSS tapo kertiniu LKP CK Pirmojo sekretoriaus veiklos akmeniu. Apie A.Sniečkaus ištikimybę J.Stalino politikai liudija pranešimas, skaitytas 1948 m. Lietuvos komjaunimo suvažiavime: "Kovoti su nacionalistine ideologija – reiškia auklėti jaunimą bolševikinio internacionalizmo dvasia, tarybinės tautų draugystės dvasia, pagarbos didžiajai rusų tautai dvasia."
Išlikimo genijus
1953 ir 1964 m. Sovietų Sąjunga patyrė rimtas politines krizes, kai iš valdžios buvo pašalinti Lavrentijus Berija ir Nikita Chruščiovas. Tuo metu A.Sniečkui pavyko išsaugoti savo valdžią Lietuvoje, nes sugebėjo įvertinti nacionalinių interesų svarbą, suteikti reikiamą paramą lietuvių komunistams ir specialistams, išvengti didelių konfliktų su rusų komunistais Lietuvoje, nuosekliai įgyvendinti SSRS komunistų partijos nurodymus, parodyti puikius rezultatus Maskvai.
Kita vertus, Maskvoje nebuvo užsilikusių surusėjusių lietuvių, kurie galėtų prilygti savo gebėjimais ir ryšiais A.Sniečkui. Be to, turėdamas ideologinės kovos komunistų partijos viduje patirtį, jis sugebėdavo surasti tinkamas ideologines formuluotes.
SSKP XXII suvažiavime (1961 m.) A.Sniečkus prabilo tokiais žodžiais: "Partija ragino likviduoti asmenybės kultą, o nacionalistiniai elementai stengėsi asmenybės kulto kritiką pakeisti leninizmo kritika."
Kiekvienas, vertindamas A.Sniečkaus veiklą, turi galimybę pasirinkti, ar vadovautis Algirdo Mykolo Brazausko požiūriu, kad "Lietuvoje partija, manyčiau, iš esmės buvo visuotinė, tokia rami, tyli rezistencija, bandant kuo daugiau esant tokiai situacijai nuveikti Lietuvai". Ar pritarti V.Tininio požiūriui, kad visi gerbė A.Sniečkų, nes jis sugebėjo įtikti visiems. Ar pasidomėti šiuolaikinių istorikų sovietinės nomenklatūros tyrinėjimais, kurie atskleidžia asmeninių ryšių svarbą įgyvendinant, adaptuojant SSKP politiką Lietuvoje.
Tenka pripažinti, kad A.Sniečkų ir jo valdymo palikimą ištiko toks pats likimas kaip ir Lenino ar Stalino. Jo įpėdiniai priminė tik devintą vandenį nuo kisieliaus, o komunizmo doktrina bandė sau suteikti žmogiškąjį veidą. Ir taip palaipsniui sovietizacija Lietuvoje neteko prasmės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai24
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje4
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas5
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti17
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...